Prinstono universiteto mokslininkas Amiras Sirajas ir jo kolegos dabar kelia versiją apie dar kitą pasaulį, kurį jie pavadino „planeta Y“ – kad jį būtų galima atskirti nuo kitų kandidatų. Hipotezė remiasi iškreipimo efektu, pastebėtu kai kurių Kuiperio juostos objektų orbitose. „Jei tas iškreipimas yra realus, paprasčiausias paaiškinimas yra neatrasta planeta“, – sako A. Sirajas.
Jei tokia planeta egzistuoja, jos masė būtų tarp Merkurijaus ir Žemės masės, o orbita būtų maždaug 100–200 kartų didesnė už atstumą tarp Žemės ir Saulės. Dėl jos kai kurių Kuiperio juostos objektų orbitos būtų šiek tiek pasvirusios nuo Saulės sistemos plokštumos – tarsi ežero bangos – maždaug 15 laipsnių kampu, o planetos gravitacija priverstų jas judėti virš ir žemiau daugumos kitų objektų orbitų plokštumos.
„Mūsų signalas yra nedidelis, bet patikimas, – sako A. Sirajas, nurodydamas, kad tikimybė, jog tai atsitiktinumas, yra apie 2–4 procentai. – Ankstyvosios Devintosios planetos užuominos nurodė panašias atsitiktinumo tikimybes.“
Iškreiptas plokštumas, teikiantis užuominas apie planetą Y, skiriasi nuo galimo Devintosios planetos egzistavimo priežasties – nes manoma, kad ši milžiniška planeta traukia objektus gravitacijos jėga – taigi, abi planetos gali būti realios. „Pėdsakai yra kitokie“, – sako A. Sirajas.
Jonti Horneris iš Pietų Kvinslando universiteto Australijoje sako, kad „tikėtina“, jog išorinėje Saulės sistemos dalyje gali būti paslėpti nematomi pasauliai – tokie kaip planeta Y. „Tai susiję su tuo, kad mes tiesiog nežinome, kas ten yra. Tik per pastaruosius kelis dešimtmečius mes iš tikrųjų pradėjome tyrinėti erdvę už Neptūno“, – sako jis. Išskyrus Plutoną, kuris buvo atrastas 1930 m.
Tokie pasauliai greičiausiai išsibarstė iš vidinės Saulės sistemos į išorinę dalį anksti, o ne susiformavo tiesiogiai ten, kur medžiaga yra retesnė. „Išsibarstymas atrodo labiau tikėtinas“, – sako J. Horneris.
Tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį mūsų žinios apie išorinę Saulės sistemą smarkiai pasikeis – nes Veros C. Rubin observatorija vykdys 10 metų trukmės dangaus tyrimą. Jei egzistuoja planeta Y, Devintoji planeta ar kitos galimos planetos, Veros C. Rubin observatorija galės jas tiesiogiai stebėti.
„Veros C. Rubin observatorija sparčiai išplės gerai išmatuotų transneptūninės erdvės objektų katalogą“, – sako A. Sirajas. Jei planeta Y iš tiesų egzistuoja, kosminė observatorija galėtų ją aptikti „per pirmuosius kelerius tyrimo metus“, teigia mokslininkas – arba bent jau rasti daugiau įrodymų apie iškreipimo efektą.
Tyrimas publikuotas „arXiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.