Per du dešimtmečius iki 2008 metų Saulės vėjas gerokai silpo, o tais metais prasidėjęs 24-asis Saulės ciklas tapo silpniausiu per beveik šimtą metų. Daugelio vėjo parametrų mažėjimas paskatino diskusijas, ar Saulėje neprasidėjo naujas labai silpno aktyvumo etapas.
Tokie laikotarpiai užfiksuoti praeityje: XVII a. pabaigoje ir XVIII pradžioje vyko Maunderio minimumas, po šimtmečio – Daltono minimumas. Tačiau nauja Saulės vėjo duomenų analizė parodė, kad nuo 2008 metų tendencija apsivertė ir praktiškai visi vėjo parametrai auga.
Remdamiesi 2008–2025 metų duomenimis, tyrėjai nustatė reikšmingus Saulės vėjo protonų parametrų padidėjimus. Greitis išaugo mažiausiai – maždaug 6 proc., daugelis kitų parametrų – apie trečdaliu, o šiluminis slėgis ir pernešamos energijos srautas – daugiau nei 40 proc. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad 24-ojo Saulės ciklo išskirtinis silpnumas greičiausiai buvo tik laikinas nukrypimas, o ne ilgalaikės tendencijos pradžia.
Dabar Saulė, užuot žengusi į modernų ilgalaikį minimumą, atsigauna po maždaug 20 metų trukusio nuosmukio. Tiesa, šiuo metu Saulės vėjo kinematinis slėgis vis dar yra kiek mažesnis, nei fiksuotas 20-ojo amžiaus pabaigoje.
Šie rezultatai svarbūs prognozuojant kosminius orus ir siekiant suprasti ilgalaikes Saulės tendencijas. Aktyvumo augimas gali lemti dažnesnes geomagnetines audras ir palydovų apgadinimus, paveikti viršutinę Žemės atmosferos dalį. Tad akivaizdu, jog reikia Saulės vėją analogiškai stebėti ir toliau, kad suprastume, ar šis padidėjimas tęsis ateinančių Saulės ciklų metu, ar parametrai stabilizuosis dabartiniame lygyje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Letters“.