Tirdami ATLAS vainiką bei uodegą, mokslininkai gali kone tiesiogiai analizuoti kitos planetinės sistemos medžiagą. Deja, kol kas neaišku, iš kurios Galaktikos srities ir kokiu keliu ši kometa pasiekė mus.
Dabar mokslininkai pasitelkė Gaia teleskopo duomenis ir pirmą kartą atsekė galimus tarpžvaigždinės kometos susitikimus su žvaigždėmis per paskutinius 10 milijonų metų. Tyrėjai apskaičiavo 3I/ATLAS orbitą per pastaruosius 10 milijonų metų.
Taip pat jie paėmė Gaia trečiojo duomenų paketo žvaigždes, kurioms įmanoma patikimai apskaičiuoti padėties pokyčius per tokį patį laikotarpį. Apjungę skaičiavimų rezultatus, jie ieškojo visų ATLAS praskridimų mažesniu nei dviejų parsekų atstumu.
Tokių jie aptiko 93, iš kurių 62 galima laikyti patikimais. Du parsekai – tikrai daug, daugiau nei atstumas iki artimiausios Saulei žvaigždės. Taigi, šie prasilenkimai įtakos ATLASo trajektorijai praktiškai neturėjo.
Artimiausia kometos trajektorijai žvaigždė buvo nutolusi 0,3 parseko; net ir šis prasilenkimas objekto greitį pakeitė tik puse metro per sekundę. Taigi, ATLAS orbita pastaruosius 10 milijonų metų praktiškai nekito, o jos kilmės sistemos reikia ieškoti didesniu nei 500 parsekų atstumu.
Tiesa, visos 62 artimų prasilenkimų žvaigždės priklauso pagrindinei sekai, o milžinių ar baltųjų nykštukių nėra. Tai greičiausiai yra duomenų šališkumo pasekmė, mat Gaia apžvalgoje dominuoja būtent pagrindinės sekos žvaigždės. Nors ne pagrindinės sekos žvaigždžių apskritai ir yra mažiau, jų įtaka ATLAS orbitai galėjo būti reikšminga.
Šis tyrimas svarbus ne tik 3I/ATLAS supratimui, bet ir būsimų tarpžvaigždinių objektų tyrimams – Vera Rubin observatorija turėtų aptikti 1–2 tokius objektus kasmet.
Tyrimo rezultatai publikuoti „arXiv“.