Didelis anglies pluošto cilindras, kurio ilgis apie 1,7 m, o skersmuo – 1,2 m, buvo rastas Puerto Tirolio teritorijoje šiaurės Argentinoje. Mįslingas cilindras viename gale turėjo vožtuvų sistemą, kitame – 40 cm skylę, ant jo buvo užrašytas serijos numeris.
Tačiau daug ką glumina tai, kad jis buvo padengtas keistu juodu pluoštu, panašiu į plaukus. Šis „plaukuotas“ daiktas iš dangaus nukrito rugsėjo 25 d. apie 18 val. 30 min. vietos laiku.
Netrukus po incidento 47-erių metų žemės savininkas Ramónas Ricardo Gonzálezas informavo vietos valdžios institucijas, ir cilindrą apžiūrėti buvo išsiųsta vietos policija bei ugniagesių komanda. Norėdami įsitikinti, kad objektas nėra sprogus, į vietą atvyko ir bombų ekspertai, rašo „The Mirror“.
Greitai buvo patvirtinta, kad paslaptingas objektas neturi jokių degių ar pavojingų medžiagų.
Chaco policijos būstinė vietos žiniasklaidai pranešė, kad objektas buvo identifikuotas kaip raketos kuro bako kapsulė, skelbia „Metro“. Leidinys nurodo, kad apžiūrėję objektai ekspertai teigė, kad tai greičiausiai yra aukštųjų technologijų bakas, vadinamas kompozitine pervyniota slėgio kamera (angl. composite overwrapped pressure vessel, COPV). Paprastai jos susideda iš kompozitiniu pluoštu apvynioto metalinio įdėklo, leidžiančio kuro skysčius išlaikyti esant labai aukštam slėgiui palyginti lengvame objekte.
Nėra aišku, iš kokio erdvėlaivio atkeliavo šis objektas, tačiau spėjama, kad tai galėjo būti kinų raketa.
R. R. Gonzálezo laukas yra tiesiai po žinomu „Jielong 3“ raketos skrydžio maršrutu, kuri trečiadienį buvo paleista iš laivo prie Kinijos krantų.
Keliose Argentinos vietovėse, esančiose po skrydžio trajektorija, gyventojai vietos žiniasklaidai pasakojo, kad tą naktį matė keistą šviečiantį objektą, skriejantį per dangų.
Kosminių šiukšlių incidentų skaičius auga kartu su kosminių aparatų paleidimų skaičiaus didėjimu – kurį lėmė sparčiai auganti palydovų rinka. Europos kosmoso agentūros (EKA) duomenimis, praėjusiais metais į Žemės atmosferą grįžo apie 1200 nesuirusių kosminių objektų.
Manoma, kad į Žemę nukritusių kosminių šiukšlių fragmentų skaičius yra daug didesnis, tačiau jo neįmanoma išmatuoti. EKA skaičiuoja, kad aplink Žemę skrieja daugiau nei 45 000 fragmentų, kurių skersmuo didesnis nei 10 cm – ir milijonai mažesnių gabalėlių.
Niekas niekada nebuvo žuvęs dėl kosminių šiukšlių grįžimo į atmosferą. Tačiau buvo keletas lengvų sužalojimų.
Sužalojimo rizika yra maža, nes didelė dalis šiukšlių sudega grįžtant į atmosferą, o didžioji dalis planetos paviršiaus yra jūros vanduo arba negyvenama žemė, rašo „Metro“.