Šiuo metu žinoma 20 su Venera koorbituojančių asteroidų, tačiau jų visų orbitos yra gerokai ištęstos. Net 19 asteroidų nuo Saulės kartais nutolsta toliau, nei Žemė – būtent tai ir leido juos aptikti, nes pamatyti mažytį asteroidą Saulės kryptimi praktiškai neįmanoma nei nuo Žemės paviršiaus, nei iš orbitos.
Taigi, neabejotinai asteroidų egzistuoja daug daugiau, tačiau jų dar nesame atradę. Natūraliai kyla klausimas: ar gali jie kelti pavojų mūsų planetai? Naujame tyrime pristatoma detali problemos analizė, paremta tiek analitiniais skaičiavimais, tiek skaitmeniniais modeliais.
Koorbitalių asteroidų orbitos nėra stabilios, kas keliolika tūkstančių metų jie gali pereiti iš beveik apskritiminių į ištęstas ir atvirkščiai, keičiasi ir posvyrio į planetos orbitą kampas. Tyrėjai savo modeliuose ieškojo būtent tokių asteroidų ir nagrinėjo, kiek arti jie gali priartėti prie Žemės.
Paaiškėjo, kad kai kurie asteroidai, kurių orbitos ištęstos daug mažiau, nei iki Žemės orbitos, laikui bėgant gali pasiekti ir mūsų planetą. Deja, aptikti tokius asteroidus bus labai sudėtinga ne tik dabartiniais, bet ir artimiausios ateities teleskopais.
Netrukus darbą pradėsiantis Veros Rubin observatorijos teleskopas galės aptikti kai kuriuos iš šių objektų, tačiau tik palankių konfigūracijų metu. Efektyviausias sprendimas ieškoti tokių galimų pavojų būtų kosminis teleskopas, skriejantis Veneros orbitoje – jam visi šie asteroidai būtų priešingoje dangaus pusėje, nei Saulė.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Astronomy and Astrophysics“.