Pirmą kartą istorijoje: realiu laiku matosi, kaip susidaro dangaus kūno žiedai

2025 m. spalio 24 d. 08:38
Lrytas.lt
Pirmą kartą astronomai stebi žiedo sistemos susidarymą realiuoju laiku. Šie žiedai apjuosia kometos tipo objektą Chironą, kuris skrieja aplink Saulę tarp Saturno ir Urano orbitų. Kiekvieną kartą, kai žiūrime į Chironą, jo žiedai atrodo šiek tiek kitokie.
Daugiau nuotraukų (1)
Chironas nėra pirmasis mažas objektas, aplink kurį yra pastebėti žiedai: asteroidas 10199 Charikla ir nykštukinės planetos Haumėja ir 50000 Kvavaras taip pat turi mažas žiedų sistemas. Visi šie žiedai buvo pastebėti taikant metodą, vadinamą žvaigždžių okultaciją, kuris apima laukimą, kol objektas praskries priešais tolimą žvaigždę – ir tada sudarant žemėlapį, kaip žvaigždės šviesa yra užstojama skriejančios medžiagos.
„Yra tik apie 20 objektų, kurie buvo stebėti naudojant žvaigždžių okultacijas, todėl keturių iš jų su žiedais stebėjimas yra didelis statistinis rodiklis, – sako Bruno Sicardy iš Paryžiaus observatorijos Prancūzijoje. – Ten yra šimtai ar tūkstančiai kosminių kūnų, todėl turi būti šimtai žiedų sistemų.“ Jis tikisi, kad ateinančiais metais rasime dar daugiau.
B. Sicardy ir jo kolegos ištyrė 2023 m. įvykusį žvaigždžių užtemimą, kad nustatytų žiedų aplink Chironą struktūrą. Ankstesni stebėjimai atskleidė galimą trijų žiedų buvimą, tačiau šis naujas stebėjimas parodė papildomą medžiagos diską, apgaubiantį tuos žiedus ir besitęsiantį toliau nuo Chirono paviršiaus – bei dar vieną žiedą, kuris yra dar toliau ir kurio niekada anksčiau nebuvo matyti.
„Gamta mums rodo žiedą formavimosi stadijoje, o tai mums labai pasisekė, nes kai žiūrime į Saturno žiedus, Urano žiedus ar net 10199 Chariklos žiedus, jie iš esmės visada lieka tokie patys“, – sako B. Sicardy.
Žiedai gali susidaryti įvairiais būdais, tačiau stebint jų susidarymo procesą galėtume juos suprasti daug giliau nei dabar. „Tai galėtų paaiškinti konkrečias sąlygas, kuriomis susidaro, išlieka ar išsisklaido žiedai – ir galiausiai paaiškinti, kodėl tokios sistemos randamos tik šaltuose, lediniuose Saulės sistemos regionuose“, – sako komandos narys Chrystianas Pereira iš Brazilijos nacionalinės observatorijos.
Parengta pagal „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.