Oficialiai pilnatis savo pilną fazę pasiekė ketvirtadienį, gruodžio 4 d. Ir tai yra trečioji iš keturių paeiliui šiemet nutikusių „superpilnačių“ – o taip pat antra pagal dydį šiais metais, po lapkričio „Bebrų pilnaties“. Superpilnatis nutinka, kai pilnatis sutampa su artimiausiu Mėnulio priartėjimu prie Žemės, vadinamu perigėju. Superpilnatys atrodo apie 10 proc. didesnės nei įprastinės.
Nors pačią pilniausią fazę Mėnulis pasiekė gruodžio 4 d., jis ypač įspūdingai turėtų atrodyti penktadienį (gruodžio 5 d.).
Gruodžio pilnatis visada pakyla aukščiau į dangų nei bet kuri kita pilnatis per metus. Artėjant žiemos saulėgrįžai gruodžio 21 d., Šiaurės pusrutulyje Saulė dieną pasirodo žemiausiai danguje. O pilnatis, kuri pagal apibrėžimą yra priešinga saulės padėčiai, naktį pakyla aukščiausiai.
Remiantis „The Old Farmer's Almanac“, Amerikos indėnų pavadinimai gruodžio pilnačiai taip pat yra „Nuo šalčio sprogstančių medžių pilnatis“ (kri gentis), „Sprogstančių medžių pilnatis“ (oglalai), „Pilnatis, kai elniai meta ragus“ (dakotai), „Žiemos kūrėjo pilnatis“ (vakarų abenakiai), „Šaltoji pilnatis“ (mohaukai) ir „Ilgos nakties pilnatis“ (mohikanai). Pastarasis pavadinimas kilęs iš šio pilnaties artumo žiemos saulėgrįžai, kuri šiais metais nutiks gruodžio 21 d. Senovės anglų ir anglosaksų pavadinimai gruodžio pilnačiai yra „Mėnulis prieš Julę“ ir „Ilgos nakties mėnulis“.
Kita pilnatis bus Vilko pilnatis – ir ji patekės 2026 m. sausio 3 d. bei Bus ketvirtoji ir paskutinė superpilnatis iš eilės. Taip pat tai bus pirmoji iš trylikos 2026 m. pilnačių – nes 2026 m. gegužę sulauksime vadinamosios Mėlynosios pilnaties – antrosios pilnaties per vieną kalendorinį mėnesį, rašo „Live Science“.