Mokslininkus sudomino keistos šviesios spalvos uolienos, kurias NASA marsaeigis „Perseverance“ aptiko Marso paviršiuje. Atidžiau ištyrus, paaiškėjo, kad uolienos yra kaolinitas – aliuminio turtingas molio tipas, pranešė mokslininkai tyrime, kuris buvo paskelbtas gruodžio 1 d. žurnale „Communications Earth & Environment“.
Žemėje kaolinitas beveik visada susidaro labai šiltomis, drėgnomis sąlygomis – pavyzdžiui, atogrąžų miškuose. Jis paprastai susidaro uolienose, iš kurių per milijonus metų reguliariai lyjant lietui pašalinami visi kiti mineralai. Tačiau šiuolaikinis Marsas garsėja tuo, kad yra šaltas ir sausas.
„Taigi, kai kaolinitas randamas tokioje vietoje kaip Marsas, kuris yra nederlingas, šaltas ir tikrai nėra skysto vandens paviršiuje, tai mums sako, kad kažkada čia buvo daug daugiau vandens nei yra šiandien“, – teigia Purdue universiteto dirvožemio mokslininkas ir tyrimo pagrindinis autorius Adrianas Brozas.
A. Brozas ir jo komanda palygino Marso kaolinito, kuris buvo tiriamas naudojant kelis „Perseverance“ prietaisus, struktūrą su Žemės mėginiais, paimtais Pietų Afrikoje ir San Diege. Uolienos buvo labai panašios – o tai rodo, kad jos susiformavo panašiu būdu.
Palydovinės Marso paviršiaus nuotraukos rodo, kad kitose planetos vietose yra didesni kaolinito telkiniai. Tačiau „Perseverance“ ir kiti marsaeigiai šių vietų dar netyrė.
„Kol marsaeigiais negalime pasiekti šių didelių uolų, šios mažos uolos yra vienintelis mūsų įrodymas“, – teigė Purdue universiteto planetų mokslininkė ir tyrimo bendraautorė Briony Horgan.
Kaolinito buvimas Marse sustiprina hipotezę, kad Raudonoji planeta kažkada tolimoje praeityje buvo drėgna oazė – nors tiksliai kada ir kaip ji išdžiūvo, vis dar diskutuojama.
Pagrindinės hipotezės skelbia, kad planeta neteko vandens maždaug prieš 3–4 milijardus metų, kai jos magnetinis laukas susilpnėjo tiek, kad Saulės vėjai galėjo nupūsti jos atmosferą. Tačiau šis procesas greičiausiai buvo sudėtingas ir daugialypis. Mokslininkai teigia, kad šių senovinių molio rūšių tyrimai galėtų suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip ir kada Marsas neteko vandens.
A. Brozas sako, kad tai taip pat galėtų suteikti užuominų apie Marso potencialų tinkamumą gyvybei – nes „visos gyvybės formos naudoja vandenį“, rašo „Live Science“.