Aptiko vieną didžiausių kosmose besisukančių struktūrų

2025 m. gruodžio 12 d. 09:23
Visatoje galaktikos pasiskirsčiusios netolygiai – priešingai, jos telkiasi į grupes bei spiečius, o šiuos jungia milžiniški siūlai, arba filamentai, kartu sudarantys vadinamąjį kosminį voratinklį.
Daugiau nuotraukų (1)
Filamentai gali driektis net šimtus megaparsekų. Jie veikia kaip greitkeliai, kuriais medžiaga teka į galaktikas ir jas įsuka. Taigi, kosminio voratinklio gijų tyrimai padeda suprasti, kaip galaktikos įgauna dujų atsargas ir kaip pradeda suktis.
Teoriniai modeliai prognozuoja, kad filamentų gravitacija turėtų veikti galaktikų orientaciją erdvėje, tačiau kol kas nebuvo aišku, ar šis poveikis tikrai reikšmingas ir ar galaktikos filamentuose dažniau sukasi ta pačia kryptimi. Dabar mokslininkų komanda, pasitelkusi Pietų Afrikoje esantį radijo teleskopą „MeerKAT“, aptiko vieną didžiausių besisukančių struktūrų Visatoje – filamentą, kuriame galaktikos ne tik išsirikiavusios išilgai ašies, bet ir sukasi kartu.
Pirmiausia tyrėjai aptiko 14 galaktikų, gausių vandenilio dujų, išsidėsčiusių ploname 1,7 megaparseko ilgio ir vos 35 kiloparsekų skersmens siūle. Pažvelgus plačiau paaiškėjo, kad šią struktūrą gaubia daug didesnė kosminio voratinklio gija, nusidriekusi mažiausiai 15 megaparsekų ir apimanti daugiau nei 280 galaktikų.
Maždaug 43 megaparsekus nuo mūsų nutolusią struktūrą sudarančios galaktikos sukasi daugiausiai išilgai filamento ašies – krypčių panašumas daug didesnis, nei prognozuoja kosmologiniai modeliai.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad galaktikos abiejose filamento vidurio linijos pusėse juda priešingomis kryptimis, o tai rodo, jog visa struktūra sukasi. Sukimosi greitis siekia apie 110 kilometrų per sekundę, o tanki centrinė ašis, aplink kurią vyksta orbitinis judėjimas, yra maždaug 50 kiloparsekų spindulio (tai panašu ar šiek tiek viršija Paukščių Tako skersmenį).
Galaktikų gausa filamente ir jų lėtas judėjimas vienos kitų atžvilgiu rodo, kad stebime jauną struktūrą ankstyvoje raidos stadijoje. Net ir per milijardus metų joje išsilaikė kosminių medžiagos srautų pėdsakai.
Šis atradimas padės daug geriau suprasti, kaip dujų judėjimas ir sukimasis perduodamas iš didžiulių filamentų į atskiras galaktikas ir kaip tai lemia jų morfologiją, sukimąsi ir žvaigždžių formavimąsi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.