Tai yra astronominė žiema, kuri prasideda žiemos saulėgrįža, kai į šiaurę nuo pusiaujo yra trumpiausia diena per metus, ir baigiasi lygiadieniu, žyminčiu pavasario pradžią.
Šiais metais žiemos saulėgrįža įvyks po savaitės – kitą sekmadienį, gruodžio 21 d., 17 val. 3 min. Lietuvos laiku. Tai yra trumpiausia diena per metus ir pirmoji astronominė žiemos diena Šiaurės pusrutulyje – nes Žemės sukimosi ašis yra pasvirusi 23,5 laipsnio. Gruodžio saulėgrįžos metu Žemės šiaurinė ašis yra pasvirusi nuo Saulės, todėl Šiaurės pusrutulyje dienos šviesos valandos yra trumpiausios.
Saulės stabtelėjimas
Saulėgrįža žymi tašką, kuriame Saulė judėdama į pietus tarsi sustoja – ir vėl pradeda judėti į šiaurę danguje. Saulėgrįža yra momentas, kai Saulė pakyla ir leidžiasi labiausiai į pietus nuo horizonto, žiūrint iš Šiaurės pusrutulio.
Gruodžio 21 d. vidurdienį Saulė bus virš Ožiaragio atogrąžos – platumos linijos, esančios maždaug 23,5 laipsnio į pietus nuo pusiaujo, kuri eina per Argentiną, Australiją, Botsvaną, Braziliją, Čilę, Madagaskarą, Mozambiką, Namibiją, Paragvajų ir Pietų Afriką.
Pietiniame pusrutulyje viskas yra atvirkščiai – nes ten, į pietus nuo pusiaujo, yra vasaros saulėgrįža. Žemės pietinė ašis yra pasvirusi link Saulės, todėl pietiniame pusrutulyje dienos yra ilgiausios, o naktys – trumpiausios per metus.
Šie kraštutinumai labiausiai jaučiami planetos poliuose: per saulėgrįžą Saulė Šiaurės ašigalyje nepasirodo, o Pietų – nenusileidžia.
Žiemos saulėgrįža Šiaurės pusrutulyje jau seniai švenčiama kaip Saulės atgimimas – nes būtent tuo metu Saulė yra žemiausiai danguje, ir nuo tada dienos pradeda ilgėti, rašo „Live Science“.