Žinoma, visa tai veikia ir klimatą, pavyzdžiui ledynmečių užslinkimą ir pasitraukimą. Pagrindinę įtaką orbitos pokyčiams daro Jupiterio ir Veneros gravitacija, tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad Marsas irgi gali vaidinti svarbų vaidmenį kai kuriuose cikluose – pavyzdžiui, 2,4 milijono metų periodu. Tačiau kol kas nebuvo išsamiai ištirta, kaip būtent mažos masės Raudonoji planeta veikia įvairius ciklus.
Dabar mokslininkai atliko išsamią dinaminę analizę, skaitmeniškai modeliuodami, kaip Milankovičiaus ciklai keistųsi, jei Marso masė skirtųsi nuo dabartinės. Tyrime buvo skaičiuojami pokyčiai Žemės orbitos elipsės suplotumui, perihelio – didžiausio nuotolio nuo Saulės – krypčiai, vidutinės planetų orbitų plokštumos kirtimo krypčiai bei ašies pasvirimo kampui. Marso masė kaitaliota nuo nulinės iki dešimt kartų didesnės už šiandieninę.
Paaiškėjo, kad 405 tūkstančių metų ilgasis ciklas, kurį sukelia Veneros ir Jupiterio gravitacija, išlieka praktiškai nepaveiktas. Tuo tarpu trumpesni maždaug 100 tūkstančių metų ciklai labai priklauso nuo Marso, tad didėjant pastarojo masei ilgėja ir stiprėja.
Dar ryškesnis skirtumas – 2,4 milijono metų ciklas visiškai išnyksta, kai Marso masė artėja prie nulio. Taip pat Žemės ašies pasvirimo ciklas, dabar trunkantis apie 41 tūkstantį metų, Marso masei didėjant pailgėja iki 45–55 tūkstančių metų.
Šie rezultatai parodo, kad Marso masė tiesiogiai kontroliuoja Žemės klimato svyravimų spektrą – net nedidelis kaimyninės planetos masės pokytis gerokai pakeistų ilgalaikius klimato ciklus.
Tyrimo rezultatai publikuoti „arXiv“.