„Esame tikri dėl Žemės Mėnulio kilmės, bet nežinome, kaip ten atsirado Fobas ir Deimas, – sako Emelia Branagan-Harris iš Londono gamtos istorijos muziejaus. – Supratimas apie Fobo ir Deimo kilmę ir tai, kaip jie atsidūrė Marso orbitoje, galbūt mums šiek tiek papasakos apie Marso evoliuciją ir jo istoriją.“
Yra dvi konkuruojančios hipotezės, kaip šie mėnuliai atsidūrė Marso orbitoje: Raudonoji planeta galėjo juos sugauti kaip asteroidų porą, kurie susijungė ir vėliau atsiskyrė arba artimai skriejo vienas aplink kitą – arba jie galėjo susidaryti iš asteroido, susidūrusio su pačiu Marsu, panašiai kaip susiformavo Žemės mėnulis.
Iki šiol turime ribotą kiekį įrodymų, patvirtinančių vieną ar kitą scenarijų, tačiau Japonijos kosmoso tyrimų agentūros kosminis aparatas „Martian Moons eXploration“ (MMX), kuris bus paleistas po 2026 m. balandį, turėtų galėti galutinai atmesti vieną ar kitą scenarijų, sako E. Branagan-Harris. Kosminis aparatas turės daugybę kamerų ir spektrometrų, kuriuos jis galės naudoti skriedamas aplink mėnulius, kuriuos planuojama pasiekti 2027 m. – taip pat marsaeigį, kurį jis nuleis ant Fobo paviršiaus, kad surinktų mėginius.
Susiję straipsniai
Jei stebėjimai parodys, kad ten gausu anglies turinčių molekulių ir vandens, tai galėtų reikšti, kad asteroidų sugavimo teorija yra teisinga. Tačiau jei jų nebus, tada gali tekti palaukti, kol mėginiai bus grąžinti į Žemę analizei – o tai šiuo metu planuojama padaryti 2031 m.
Šie mėginiai bus sudaryti iš uolienų, paimtų nuo Fobo paviršiaus ir iš kelių centimetrų gylio. Kai galėsime ištirti pačią medžiagą, galėsime pamatyti, ar ji turi lydymosi požymių – ir padaryti išvadą, ar tai atsirado dėl susidūrimo su Marso paviršiumi.
Nepriklausomai nuo Fobo kilmės, jis skrieja pakankamai arti Marso, kad galėtų turėti gerai išsilaikiusių planetos mėginių iš ankstesnio jo istorijos laikotarpio. „Yra galimybė, kad Fobas galėtų turėti senovinio Marso, kai jame buvo skystas vanduo, fragmentų – todėl mes taip pat daug sužinotume apie Marso istoriją“, – sako E. Branagan-Harris.
Parengta pagal „New Scientist“.