Taip pat į Mėnulį turėtų skristi JAV kompanijos „Blue Origin“ autonominis zondas bei Kinijos misija „Chang’e 7“. Abu zondai taikys į Mėnulio pietų ašigalio prieigas.
Padaugės komercinių kosminių skrydžių tiekėjų: „Boeing“ balandį ar vėliau turėtų paleisti pirmąją užsakomąją „Starliner“ misiją į Tarptautinę kosminę stotį (tiesa, be įgulos), „SpaceX“ turėtų išbandyti „Starship“ skrydį orbita aplink Žemę, „Sierra Space“ kompanijos „kosminis lėktuvas“ (išvaizda gana primenantis šatlą) „Dream Chaser“ turėtų pakilti į pirmąjį orbitinį skrydį, o metų viduryje tikimasi sulaukti kompanijos „Rocket Lab“ raketos-nešėjos „Neutron“ bandymų.
Dar vienas komercinis projektas vertas atskiro paminėjimo: kompanija „Vast“ metų viduryje tikisi į orbitą iškelti pirmąjį savo kosminės stoties „Haven-1“ modulį. Nors tą planavo ir prieš metus, techniniai nesklandumai privertė atidėti. Jei misija bus sėkminga, Haven-1 taps pirmąja komercine kosmine stotimi; ateityje tokie projektai turėtų pakeisti Tarptautinę kosminę stotį.
Susiję straipsniai
Dvi ilgos trukmės kosminės misijos šiemet pasieks savo taikinius. Lapkričio mėnesį po dvejų metų kelionės Europos kosmoso agentūros zondas „Hera“ pasieks asteroidą Didymą ir jo palydovą Dimorfą, kurį 2022-aisiais pamušė NASA zondas DART. „Hera“ detaliai ištirs smūgio poveikį, taip suteikdama svarbių žinių planuojant Žemės gynybą.
Taip pat lapkritį bendras Europos ir Japonijos zondas „BepiColombo“ po net aštuonerių metų skrydžio pasieks Merkurijų ir taps vos antruoju zondu, įėjusiu į orbitą aplink artimiausią Saulei planetą – bei pirmuoju po daugiau nei dešimties metų, kai baigėsi „MESSENGER“ misija.
Metų pabaigoje į orbitą turėtų pakilti naujas Kinijos kosminis teleskopas „Xuntian“, techninėmis charakteristikomis daugmaž prilygstantis Hubble`ui, o kai kuriais atžvilgiais jį ir lenkiantis. Teleskopas turėtų skrieti nepriklausoma orbita, tačiau kartais prisišvartuoti prie Kinijos kosminės stoties Tiangong aptarnavimui ir įrangos atnaujinimams.
Galiausiai, metų gale galime sulaukti naujo NASA kosminio teleskopo – „Nancy Grace Roman“. Tai bus apžvalginis teleskopas, vienu metu galintis stebėti daugiau nei 100 kartų didesnį dangaus plotą už Hubble.