Kaip ir visos mums žinomos kometos, ji sudaryta iš dulkėto ledo, kurio dalis sudega, sukurdama didingą uodegą, kai kometa priartėja prie Saulės. Bet kodėl iš milijonų Saulės sistemoje skraidančių kosminių uolų ir ledo gabalų apie šią vienintelę kalbama taip daug ir kodėl ji visą istoriją taip intensyviai žavi žmones?
Žmonės ją stebi ištisas kartas – o užfiksuoti jos pastebėjimai siekia net 240 m. pr. m. e. Didžiąją žmonijos istorijos dalį nežinojome, kaip pavadinti šį paslaptingą svečią iš kosmoso. Nelabai stebina, kad kažko tokio nežinomo ir (tuo metu) nenuspėjamo buvo plačiai bijoma ir laikoma blogu ženklu ar žadančiu didelius pokyčius.
Sakoma, kad kometa iš pranašavo huno Atilos pergalę 451 m. ir Osmanų imperijos užkariavimą 1456 m. Čingischanas netgi laikė kometą ženklu, kuria kryptimi 1222 m. vesti savo armijas, taip drastiškai išplėsdamas savo teritoriją ir susilaukdamas daugybės vaikų – tiek daug, kad 1 iš 200 vyrų gali būti jo palikuonys.
Vasario 16-osios naktį Lietuvos dangų nutvieskė paslaptingas šviesos blyksnis: socialiniuose tinkluose plinta kadrai
„Žinoma, niekas nežinojo, kad visi šie pasirodymai buvo ta pati kometa, kol [Edmondas] Halley nepadarė savo atradimo“, – aiškina knygos „Comet Madness: How the 1910 Return of Halley’s Comet (Almost) Destroyed Civilization“ autorius Richardas Goodrichas.
Apie 1705 m. britų mokslininkas Edmondas Halley pastebėjo tris kometas, kurių orbitos buvo labai panašios, pastebėtas 1531, 1607 ir 1682 m. Jis padarė išvadą, kad tai buvo ta pati kometa, praskriejanti kas 76 metus, ir prognozavo, kad ji pasirodys 1758 m. Nors jis to nepamatė, jo prognozė išsipildė ir pakeitė mūsų požiūrį į kosmosą.
„Halley kometos pasirodymas, kaip ir buvo prognozuota, labai prisidėjo prie prietarų pasaulio pakeitimo mokslo pasauliu“, – sako Valdostos universiteto (JAV) astronomijos profesorius Kennethas Rumstay. Mūsų Saulės sistemos pažinimas sparčiai plėtėsi: netrukus po to – 1781 m. – buvo atrastas Uranas, o 1801 m. – pirmasis asteroidas Cerera.
Nepaisant to, kad kometa buvo identifikuota ir paaiškinta kaip įprasta kosmoso dalis, Halley kometos pasirodymas 1910 m. sukėlė plačią paniką. Vienas astronomas atkreipė dėmesį, kad Žemė susidurs su kometos dujine uodega, kurioje yra toksinių cianogeno dujų. „Prekiautojai pardavinėjo antikometines tabletes ir dujokaukes“, – pasakoja astronomas Rameshas Kapooras iš Indijos astrofizikos instituto.
Susiję straipsniai
Tačiau kaip žinome, pasaulis tada nepasibaigė. Halley kometa vėl sugrįžo 1986 m. – ir tapo kosminės eros mokslinio susidomėjimo objektu, kurį aplankė keletas erdvėlaivių, kad padarytų artimas nuotraukas.
Mažos kometos dalelės kasmet pasiekia Žemę kaip eta akvaridų meteorų lietus. Halley kometa yra akivaizdžiai viena iš geriausiai ištirtų kometų, kuri visą istoriją lydėjo žmoniją su įdomiais padariniais – bet dalis to, kas ją daro tokią ypatingą, yra būtent tai, kaip dažnai ji sugrįžta.
Žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 70–90 metų, o Halley kometos 76 metų orbita beveik bauginančiai primena tą laiko skalę. „Halley kometos orbita tikrai gali pažymėti žmogaus gyvenimą, ir manau, kad šis bendras laiko ciklas mus labiau sieja su šia kometa“, – sako vaikams skirtos knygos „Cosmic Wonder: Halley’s Comet and Humankind“ autorė Ashley Benham-Yazdani.
Žmonija naudoja šią kometą „laiko eigai pažymėti, paverčiant ją kultūriniu etalonu, – priduria ji. – Ji kelia mums kraštutines žmogiškąsias emocijas, vieniems įkvėpdama baimę, kitiems – paranojišką įkarštį.“
2061-aisiais tikriausiai niekas nepanikuos dėl šios kometos. Tačiau net jei tai nebus visiškai įspūdingas reginys plika akimi, planetų mokslininkai tikrai bus suinteresuoti. Jie nori stebėti kometos nykimą – stebėti, kaip greitai ji praranda medžiagą, ir galbūt nusiųsti daugiau erdvėlaivių, kad galėtų ją iš arti išsamiai ištirti, galbūt net pavyzdžių paėmimo misiją, kurios metu būtų nusileista ant kometos ir paimtas gabalas Halley kometos branduolio, teigia apibūdina R. Kapooras.
Daugumai iš mūsų tai tikrai bus vienintelis gyvenime (arba du kartus, jei pasiseks) kosminis įvykis, vertas dėmesio. „Tie, kurie buvo ten 1986 m., pasidalins savo prisiminimais. O tada, kai ji pagaliau pasirodys, mes tikriausiai išeisime į lauką, galbūt su draugais ar šeima, kad dalyvautume senoviniame dangaus stebėjimo rituale, – sako A. Benham-Yazdani. – Ši bendrystė su kosmosu šiais laikais yra reta daugumai žmonių, bet tikiuosi, kad kai ji ateis, ji įkvėps nuostabos jausmą.“
Parengta pagal „Popular Science“.