Apophis, kurio skersmuo siekia apie 400 metrų, buvo atrastas 2004 m. Pirminiai skaičiavimai parodė, kad 2029 m. balandį tikimybė, jog jis susidurs su Žeme, yra nerimą kelianti – iki 2,7 proc. – ir tokiu atveju jis galėtų sunaikinti teritoriją, kuri dydis prilygsta miestui. Vėlesni patikslinimai parodė, kad bent 100 metų susidūrimo tikimybės nėra.
Vis dėlto 2029 m. balandžio 13 d. asteroidas praskris labai arti Žemės – vos 32 000 kilometrų atstumu, arčiau nei geostacionarūs palydovai ir pakankamai arti, kad jį būtų galima matyti plika akimi – tokio dydžio asteroidui pasitaiko tik kartą per tūkstančius metų. JAV, Europos, Japonijos ir Kinijos kosminiai aparatai planuoja tirti asteroidą prieš, per ir po jo praskridimo.
Tarp šių misijų JAV bendrovė „ExLabs“ paskelbė, kad jos pagrindinis kosminis aparatas, pavadintas „ApophisExL“, sėkmingai praėjo svarbų vertinimo etapą prieš planuojamą paleidimą 2028 m. Jis gabens iki 10 erdvėlaivių ir prietaisų iš skirtingų klientų, įskaitant du nusileidimo aparatus: vieną iš nenurodyto šaltinio, o kitą – iš Japonijos Čibos technologijos instituto.
Susiję straipsniai
„Tikslas – gauti vaizdus iš asteroido paviršiaus, – sako „ExLabs“ vyriausiasis mokslo pareigūnas ir vienas iš įkūrėjų Miguelis Pascualis. – Tai gali būti tikrai įdomūs moksliniai atradimai.“
Nė viena privati įmonė dar niekada nėra nusileidusi ant asteroido, nors JAV asteroidų kasybos bendrovė „Astroforge“ šiais metais planuoja surengti misiją, kurios tikslas – nusileisti ant asteroido.
„ExLabs“ iš 400 metrų aukščio virš „Apophis“ paleis Čibos technologijos instituto sukurtą nusileidimo modulį, kuris yra maždaug batų dėžės dydžio. Tada jis leisis maždaug 10 centimetrų per sekundę greičiu ir po valandos švelniai nusileis ant paviršiaus, o kamera padarys nuotraukas.
Nusileidimas įvyks praėjus iki savaitės po to, kai „Apophis“ praskris pro Žemę – siekiant išvengti bet kokios galimybės netyčia pakeisti asteroido trajektoriją. Bet koks susidūrimas prieš praskridimą būtų sustiprintas Žemės gravitacijos, sako M. Pascualis.
Europos ir Japonijos misija į Apophis, pavadinta „Ramses“ (Rapid Apophis Mission for Space Safety), taip pat apims nusileidimo modulį, sako misijos projekto mokslininkas Patrickas Michelis iš Côte d’Azur universiteto (Prancūzija). Jis nusileis keletą dienų prieš praskridimą ir, naudodamas seismometrą, matuos bet kokias nuošliaužas, kuriuos sukels Žemės traukos jėga – ir galbūt net užfiksuos „ExLabs“ nusileidimo modulių nusileidimus.
„Bet kokia galimybė paliesti ir pajusti paviršiaus minkštumą ar kietumą yra puiki“, – sako P. Michelis.
Tačiau jis ragina užtikrinti veiksmingą visų misijų bendravimą, kad jos vyktų sklandžiai ir nesusidurtų viena su kita. „Svarbu, kad mes koordinuotume savo veiksmus, – sako jis. – Pasaulis stebės. Mes nenorime visko sugadinti.“
Parengta pagal „New Scientist“.