Planeta L 98–59 d skrieja aplink mažą raudoną žvaigždę vos 10 parsekų atstumu nuo Žemės. Jos skersmuo maždaug 1,6 karto viršija Žemės, tačiau tankis – neįprastai mažas. Jameso Webbo teleskopu atlikti stebėjimai 2024 metais jos atmosferoje aptiko vandenilio sulfido ir sieros dioksido – dujų, būdingų supuvusių kiaušinių kvapui.
Ankstesni modeliai būtų priskyrę tokią planetą arba uoliniams „dujiniams nykštukams“ su vandenilio atmosfera, arba vandens pasauliams, kuriuose reikšmingą masės dalį sudaro vandens garai, vanduo arba ledas. Tačiau pasitelkę kompiuterinius modelius tyrėjai atskleidė gerokai kitokį scenarijų.
Modeliais atkurta planetos istorija nuo gimimo iki dabar, beveik penkis milijardus metų. Planetos mantija greičiausiai susideda iš išlydytų silikatų. Šis globalus magmos okeanas tęsiasi tūkstančius kilometrų gilyn. Toks milžiniškas skystas rezervuaras leidžia planetai viduje kaupti didžiulius sieros kiekius ir ilgai išlaikyti storą vandeniliu turtingą atmosferą su sieros dujomis, nors žvaigždės rentgeno spinduliuotė nuolat ją ardo ir garina.
Susiję straipsniai
Per milijardus metų cheminės reakcijos tarp išlydyto vidaus ir atmosferos suformavo šiandieninį vaizdą: sieros dioksidas viršutinėje atmosferoje susidaro, kai žvaigždės ultravioletinė spinduliuotė sukelia fotochemines reakcijas vandenilio ir sieros vandenilio mišinyje. Modeliai rodo, kad planeta formavosi su labai dideliu lakiųjų medžiagų kiekiu ir iš pradžių galėjo atrodyti kaip didesnė sub-Neptūno tipo planeta, tačiau per milijardus metų atvėso ir prarado dalį atmosferos.
L 98–59 d gali būti pirmoji atpažinta platesnės populiacijos narė – dujomis turtingų, sieros prisotintų planetų su ilgaamžiais magmos okeanais. Geresnis supratimas apie pastaruosius padės patikslinti ir Žemės istoriją, nes magmos okeanas kadaise dengė ir mūsų planetą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.