Tačiau dabar, kai įgula – trys amerikiečiai Reidas Wisemanas, Victoras Gloveris ir Christina Koch bei kanadietis astronautas Jeremy Hansenas – grįžta į Žemę, dideli turtai čia jų nelaukia. Taip pat nėra jokios premijos už pasiekimus, užmokesčio už viršvalandžius ar priedo dėl rizikos.
Astronautai gauna valstybės tarnybos atlyginimą, kuris JAV įgulos nariams siekia apie 152 000 dolerių per metus, o kanadiečių atlyginimas nustatomas pagal panašią slenkamąją skalę.
Misijos, kuri išplėtė žmogaus tyrinėjimų ribas, atlygis yra stebėtinai kuklus – labiau primenantis vidutinės pakopos darbą biure ar netgi kvalifikuotus darbus – pavyzdžiui, elektrikų ir šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemų technikus – nei kartą per kartą pasitaikančią kelionę aplink Mėnulį.
Susiję straipsniai
Tačiau, kaip ir kitiems federaliniams darbuotojams, keliaujantiems darbo reikalais, astronautams apmokamas transportas, apgyvendinimas ir maitinimas, kaip praėjusiais metais „Fortune“ patvirtino NASA atstovas. Jie taip pat gauna nedidelę dienpinigių išmoką – apie 5 dolerius – nenumatytoms išlaidoms.
Tačiau vis tiek yra tūkstančiai norinčiųjų dirbti tokį darbą: praėjusį rugsėjį paskelbta NASA 2025 m. laida atrinko tik 10 kandidatų iš daugiau nei 8000 norinčiųjų – priėmimo rodiklis siekia maždaug 0,125 proc., o tai pralenkia net pačius „išrankiausius“ JAV universitetus, pavyzdžiui, Harvardo ar Stenfordo.
Darbas kosmose
Nors šį mėnesį įvykusio kelių milijardų dolerių vertės paleidimo metu į kosmosą pateko tik keturi astronautai, kai kurie įtakingiausi pasaulio verslo lyderiai tiki, kad kosmosas netrukus gali tapti nauja darbo sritimi.
„Google“ generalinis direktorius Sundaras Pichai sakė, kad jo įmonė tikisi jau 2027 m. pradėti bandyti įrangą, kuri leistų į orbitą iškelti duomenų centrus ir pasitelkiant palydovus patenkinti augančius skaičiavimo poreikius.
„Man nekyla abejonių, kad po maždaug dešimties metų tai laikysime įprastesniu būdu statyti duomenų centrus“, – gruodį „Fox News“ sakė vadovas.
Elonas Muskas taip pat tikisi išspręsti dirbtinio intelekto energijos problemas, kosmoso erdvėje įrengdamas duomenų centrus. Tačiau kaip „SpaceX“ generalinis direktorius jis turi dar drąsesnių planų. Vasario mėnesį jis sakė, kad jo įmonė per ateinantį dešimtmetį sutelks dėmesį į savarankiško miesto statybą Mėnulyje – jo nuomone, šis terminas yra labiau pasiekiamas nei kolonijos įkūrimas Marse.
„SpaceX misija lieka ta pati: išplėsti sąmonę ir gyvenimą, kokį mes jį žinome, iki žvaigždžių“, – rašė jis „X“.
Netgi tie, kurie yra mažiau tiesiogiai susiję su kosmoso tyrinėjimais, mato artėjantį pokytį. „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas prognozavo, kad sparčios pažangos gali išstumti „Gen Alpha“ kartos darbą už Žemės orbitos ribų.
„2035 m. tas baigiantis studijas studentas, jei jis iš viso dar lankys universitetą, galės sėkmingai išvykti į misiją tyrinėti Saulės sistemą erdvėlaiviu, dirbdamas visiškai naują, jaudinantį, labai gerai apmokamą ir labai įdomų darbą“, – sakė S. Altmanas.
Vis dėlto kelias į kosminę darbo rinką tebėra neaiškus. NASA planuoja kitais metais paleisti „Artemis III“ – Mėnulio nusileidimo modulių bandomąją misiją, o 2028 m. – „Artemis IV“, kurios tikslas – vėl nugabenti astronautus ant Mėnulio paviršiaus. Remiantis JAV vyriausybės audito tarnybos duomenimis, didžiausių NASA projektų paleidimas vidutiniškai vėluoja 12 mėnesių.
Kol kas aiškiausias kelias į šią pramonės šaką lieka Žemėje: JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, aeronautikos inžinieriai uždirba apie 135 000 JAV dolerių per metus, o per ateinantį dešimtmetį šios srities augimas turėtų siekti 6 proc., rašo „Forbes“.