Jau 50 metų per Marsą slenka milžiniškas „šešėlis“ – ir mokslininkams tai vis dar yra mįslė

2026 m. balandžio 21 d. 11:02
Lrytas.lt
Naujos nuotraukos rodo, kad milžiniškas tamsus plotas, slypintis milžiniškame Marso krateryje, slenka per Raudonosios planetos paviršių nuo tada, kai šis objektas buvo pastebėtas pirmą kartą prieš 50 metų – ir mokslininkai nėra tikri, kodėl būtent taip vyksta.
Daugiau nuotraukų (1)
Ši šešėlinė struktūra yra žemės plotas, padengtas pelenais ir vulkaninėmis uolienomis, tokiomis kaip olivinas ir piroksenas, susidariusiomis per senovinius išsiveržimus, įvykusius prieš milijonus metų, dar prieš Marsui tapant geologiškai mirusiu. Ji yra Utopia Planitia lygumoje – maždaug 3300 kilometrų pločio lygumoje Marso šiauriniame pusrutulyje.
NASA zondai „Viking“ pirmą kartą nufotografavo šį juodą plotą 1976 m., netrukus po atvykimo į Raudonąją planetą. Nuo tada kelios nuotraukos parodė, kad šis objektas plečiasi aplinkiniame kraštovaizdyje. Tarp jų yra ir naujos nuotraukos iš Europos kosmoso agentūros (EKA) zondo „Mars Express“, kurios buvo padarytos 2024 m. ir paskelbtos balandžio 15 d.
Neaišku, kiek didelis yra šis tamsus objektas. Tačiau remiantis naujausiomis EKA nuotraukomis, pietinės šio ploto ribos dalys pasislinko į pietus mažiausiai 320 km. Tai rodo, kad tamsus reljefas plečiasi maždaug 6,5 km per metus.
Mokslininkai yra įsitikinę, kad tamsaus ploto judėjimas yra susijęs su Marso vėjais, kurie, kaip žinoma, nušluoja paviršių ir pakelia pelenus bei dulkes.
„Pelenų pasiskirstymui per pastaruosius 50 metų yra dvi galimos priežastys: arba juos pakėlė ir išsklaidė Marso vėjai, arba ochros spalvos dulkės, kurios anksčiau dengė tamsius pelenus, buvo nupūstos“, – teigia EKA.
Tačiau, kaip priduriama, šiuo metu nėra jokių užuominų, kuri iš šių hipotezių yra teisinga.
Utopia Planitia
Šis Marso regionas pastarąjį pusę amžiaus labai domino mokslininkus. 1976 m. „Viking 2“ nusileidimo modulis nusileido Utopia Planitia ir atliko seriją biologinių eksperimentų – iki tol, kol 1980 m. nustojo veikti.
Neseniai, 2021 m., ten nusileido ir Kinijos zondas „Zhurong“, kuris tyrinėjo milžinišką lygumą, kol 2023 m. nustojo veikti. Nuo to laiko Kinijos mokslininkai, remdamiesi „Zhurong“ duomenimis, įrodė, kad Utopia Planitia greičiausiai kadaise buvo padengta vienu iš didžiausių Marso vandenynų, ir netgi nubraižė žemėlapį, kuriame pažymėjo vietą, kur, jų manymu, kadaise buvo pakrantė. Be to, zondas galimai patiko užuominų apie netikėtą klimato pokytį šiame regione maždaug prieš 400 000 metų.
Utopia Planitia yra keletas didelių įtrūkimų žemėje, vadinamų grabenais, kurie, pasak EKA, yra viena iš neįprastų Marso savybių ir taip pat galėtų padėti rasti užuominų apie bet kokią tektoninę veiklą, kuri kadaise sukrėtė Raudonąją planetą.
Be to, mokslininkai mano, kad po šiuo regionu yra didelis kiekis palaidoto ledo, kuris galėtų turėti didelę reikšmę ieškant nežemiškos gyvybės.
MarsasMarso tyrimaišešėlis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.