Galaktikos centre esanti milžiniška pailga skersė sukuria vadinamąjį korotacijos barjerą ties šešiais kiloparsekais nuo centro, o žvaigždės neturėtų galėti kirsti šios ribos. Dabar astronomai, pasinaudoję ESA Gaia palydovo duomenimis, patvirtino, kad Saulė migravo iš centro ne viena, o kartu su gausiu panašių žvaigždžių būriu.
Tyrėjai sudarė didžiausią kada nors sukurtą Saulės „dvynių“ – žvaigždžių, kurių temperatūra, gravitacija paviršiuje ir cheminė sudėtis beveik identiškos Saulės vertėms – katalogą, aprėpiantį aplinkinius 300 parsekų. Jame iš viso yra net 6 594 žvaigždės, maždaug 30 kartų daugiau nei ankstesniuose tyrimuose. Kiekvienai žvaigždei nustatytas amžius, remiantis aukščiau įvardintais parametrais bei šviesiu.
Atsižvelgus į atrankos nuokrypius – ryškias ir artimas žvaigždes pamatyti lengviau, nei blausias ir tolimas – amžių pasiskirstyme išryškėjo platus pikas ties 4–6 milijardais metų. Ši epocha apima ir Saulės gimimą. Tai rodo, kad šiandien Saulės kaimynystėje esančios panašaus amžiaus ir panašios sudėties žvaigždės greičiausiai gimė kartu arčiau Galaktikos centro ir kartu migravo į dabartines pozicijas.
Susiję straipsniai
Ši masinė migracija galėjo būti įmanoma tik tuo atveju, jei tuo metu Galaktikos skersė dar tik formavosi ir korotacijos barjeras dar neegzistavo. Vadinasi, Saulės dvynių amžiai nurodo ne tik migracijos laikotarpį, bet ir skersės formavimosi epochą.
Tyrėjai taip pat pastebėjo antrą, siauresnį amžiaus piką ties maždaug 2 milijardais metų – tai greičiausiai atspindi vėlesnį žvaigždžių formavimosi protrūkį diske, daug arčiau dabartinės Saulės padėties.
Šie rezultatai svarbūs ir astrobiologiniu požiūriu: Galaktikos centras yra kur kas nepalankesnė aplinka gyvybės evoliucijai, tad migracijos procesas, perkėlęs Saulės sistemą į ramesnį Galaktikos regioną, galėjo būti viena esminių sąlygų mūsų egzistavimui.
Tyrimų rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose „Astronomy and Astrophysics“: katalogo sudarymas, Saulės migracija.