Mėnulis bus maždaug 402 000 kilometrų nuo Žemės – apie 5 proc. toliau nei vidutiniškai. Dėl to jis atrodys šiek tiek mažesnis ir blankesnis nei įprastai. Skirtumas bus nežymus, tačiau jis kontrastuotų su didesnėmis, ryškesnėmis superpilnatimis, matomomis tada, kai Mėnulis yra arčiau Žemės.
Šių metų superpilnačių sezonas prasidės lapkričio mėnesį, o ypač didelė superpilnatis matysis Kūčių vakarą.
Nors atrodys santykinai maža, gegužės pilnatis vis tiek atrodys gana didelė, kol ji bus žemiau danguje. Toks efektas atsiranda dėl „Mėnulio iliuzijos“ – proto apgaulės, dėl kurios mūsų natūralus palydovas atrodo didesnis, kai žiūrima į jį šalia pirmame plane esančių objektų – pavyzdžiui, pastatų ar medžių. Kylanti pilnatis taip pat atrodys oranžinės spalvos – dėl Reilijaus sklaidos.
Susiję straipsniai
Vakarų pasaulyje ši pilnatis vadinama „Gėlių pilnatimi“ – dėl gėlių, kurios gegužę pražysta Šiaurės pusrutulyje. Amerikos autochtonai šią pilantį taip pat vadina „Pumpurų pilnatimi“, „Kiaušinių dėjimo pilnatimi“ ir „Sodinimo pilnatimi“. Kiti pavadinimai – „Motinos pilnatis“, „Šviesioji pilnatis“, „Kiškio pilnatis“ ir „Žolės pilnatimi“.
Antroji gegužės pilnatis patekės gegužės 31 d. Tai bus vadinamoji mėlynoji pilnatis – taip vadinama antroji pilnatis, patenkanti tą patį kalendorinį mėnesį. Pasak NASA, tik 6 proc. pilnačių yra mėlynosios pilnatys, kurios gali pasirodyti tik paskutinėmis 2–3 mėnesio dienomis. Gegužės mėlynoji pilnatis taip pat bus „mikropilnatis“ – toliausiai nutolusi, taigi ir viena mažiausių pilnačių šiuose metuose, rašo „Live Science“.