Ataskaitoje pabrėžiama, kad ši raketa nekelia jokio pavojaus Mėnuliui ar bet kuriam veikiančiam erdvėlaiviui. Tačiau susidūrimas, kuris, kaip prognozuojama, įvyks rugpjūčio 5 d. Mėnulio artimosios ir tolimosios pusių riboje, gali būti „nedidelio mokslinio susidomėjimo objektas“ – jei susidarys naujas krateris, kurį vėliau bus galima tirti.
„Tai nekelia jokio pavojaus niekam, tačiau tai išryškina tam tikrą neatsargumą, kaip šalinami likę kosminės įrangos likučiai (kosminės šiukšlės)“, – teigia ataskaitos autorius, profesionalus astronomas ir „Project Pluto“ programinės įrangos, naudojamos Žemės artimiems objektams stebėti, kūrėjas Billas Gray.
Kas vyksta Mėnulyje?
Minimas objektas yra 14 metrų aukščio „Falcon 9“ raketos viršutinė pakopa, kuri buvo paleista 2025 m. pradžioje ir nuo tada skrieja aplink Žemę ir Mėnulį. Raketa į Mėnulį nugabeno du erdvėlaivius – „Blue Ghost“ nusileidimo modulį (sukurtą privačios bendrovės „Firefly Aerospace“), kuris 2025 m. kovą sėkmingai nusileido ant Mėnulio, ir „Hakuto-R“ nusileidimo modulį (sukurtą Japonijos bendrovės „ispace“), kuris prarado ryšį su Žeme ir birželio pabaigoje avariniu būdu nusileido ant Mėnulio.
B. Grey'aus iliustr.
Pasak B. Gray'aus, per pastaruosius metus įvairios asteroidų stebėjimo programos daugiau nei 1000 kartų užfiksavo raketos panaudotą viršutinę pakopą, kuri sukosi aplink Žemės orbitą, išlaikydama maždaug tokį patį atstumą kaip ir Mėnulis. Remdamasis šiais duomenimis, pasitelkęs savo programinę įrangą, astronomas su dideliu tikslumu prognozuoja tikėtiną artėjančio susidūrimo laiką ir vietą: rugpjūčio 5 d. apie 9 val. 44 min. ryto Lietuvos laiku, netoli Einsteino kraterio, esančio Mėnulio pusėje, atsuktoje į Žemę.
„Kosminių šiukšlių judėjimas dažniausiai yra gana nuspėjamas. Jos tiesiog juda veikiant Žemės, Mėnulio, Saulės ir planetų gravitacijai“, – rašo B. Gray. Jis priduria, kad Saulės šviesos spinduliavimo slėgis gali šiek tiek paveikti objektus, tačiau vargu ar drastiškai pakeis susidūrimo laiką ar vietą.
Deja, bet koks susidūrimo blyksnis greičiausiai bus per silpnas, kad būtų matomas iš Žemės, net ir naudojant didelį teleskopą. Tačiau mokslinė vertė bus gauta tiriant naują kraterį, kurį paliko nuolaužos.
Auganti tendencija?
Tai ne pirmas kartas, kai B. Gray prognozuoja raketos susidūrimą su Mėnuliu. 2022 m. jis pateikę teisingą prognozę, kad kovo 4 d. į Mėnulį smogs panaudota raketos dalis, nurodydamas susidūrimo laiką su kelių sekundžių tikslumu ir vietą su kelių kilometrų tikslumu. (B. Gray iš pradžių prognozavo, kad panaudota raketa yra „Falcon 9“ viršutinė pakopa – iš tikrųjų paaiškėjo, kad tai buvo kiniškos raketos pakopa.)
Naujoji B. Gray ataskaita nebuvo paskelbta recenzuojamame žurnale, tačiau jis paprašė keleto astronomų įvertinti jo išvadas. Jis prognozuoja, kad nuolaužos susidurs su Mėnuliu maždaug 8700 km/h greičiu, t. y. maždaug septynis kartus didesniu nei garso greitis Žemėje.
Susiję straipsniai
Nors šiuo metu Mėnulyje nėra žmogaus sukurtos infrastruktūros, kurią galėtų sugadinti tokios nuolaužos, po kelerių metų situacija gali pasikeisti. Tiek JAV, tiek Kinija planuoja padidinti Mėnulio skrydžių dažnį, o JAV siekia kasmet vykdyti Mėnulio misijas, pradedant „Artemis IV“ ir „Artemis V“ jau 2028 m. Tuo tarpu Kinija planuoja iki 2030 m. Mėnulyje išsilaipinti pirmuosius savo taikonautus.
Atsižvelgiant į tarptautinį susidomėjimą nuolatinės bazės statyba netoli Mėnulio pietinio ašigalio, šis regionas netrukus gali tapti perpildytas kroviniais, įgulomis ir erdvėlaiviais. Tuo tarpu kosmoso agentūroms ir korporacijoms bus vis svarbiau mažinti kosminių šiukšlių keliamą pavojų, siunčiant panaudotas raketų pakopas į orbitą aplink Saulę, o ne aplink Žemę ir Mėnulį, rašo „Live Science“.