Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu gegužės 4 d. žurnale „Nature Astronomy“, Japonijos astronomai rado įrodymų, kad kosminį kūną, esantį Kuiperio juostoje šaltuose Saulės sistemos pakraščiuose, supa plona atmosfera.
Manoma, kad objektas, žinomas kaip (612533) 2002 XV93, yra per mažas ir per šaltas, kad išlaikytų atmosferą. Jo skersmuo yra apie 500 kilometrų, ir jis yra daugiau nei keturis kartus mažesnis už Plutoną, kuris buvo laikomas vieninteliu kūnu už Neptūno ribų mūsų Saulės sistemoje, turinčiu atmosferą.
Nauji stebėjimai kelia abejonių dėl prielaidų, kurie objektai mūsų Saulės sistemoje gali išlaikyti atmosferą. Tačiau šiuos pirminius rezultatus turi patvirtinti nepriklausomi mokslininkai, o kai kurie ekspertai nori atlikti tolesnius stebėjimus pasitelkiant Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST).
Susiję straipsniai
„Tai nuostabi naujiena, tačiau ji labai reikia nepriklausomo patvirtinimo, – teigia planetų mokslininkas ir NASA misijos „New Horizons“, skirtos Plutono ir Kuiperio juostos tyrinėjimui, vyriausiasis tyrėjas Alanas Sternas, kuris nedalyvavo naujajame tyrime. – Jei tai bus patvirtinta, pasekmės bus didžiulės.“
Keistas ledo rutulys
2024 m. sausį mokslininkai stebėjo kometą (612533) 2002 XV93, kai ji praskriejo tiesiai priešais tolimą žvaigždę. Stebėjimus atliko profesionalių ir mėgėjų astronomų komanda iš trijų vietų Japonijoje. Remiantis tyrimu, jų duomenys leido įtarti atenuaciją – arba laipsnišką žvaigždės šviesos praradimą, kurį sukelia atmosfera.
„Stebėjimo duomenys parodė tolygų žvaigždės ryškumo pokytį prie šešėlio krašto, kuris truko apie 1,5 sekundės, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos docentas ir vyresnysis lektorius Ko Arimatsu. – Toks tolygus ryškumo pokytis natūraliai paaiškinamas tuo, kad žvaigždės šviesa buvo iškreipta labai plonos atmosferos, esančios aplink objektą.“
Komandos stebėjimai leidžia manyti, kad atmosfera yra ypač plona – maždaug 5–10 milijonų kartų plonesnė už Žemės atmosferą – tad per plona, kad joje galėtų gyventi gyvybė. Galima atmosfera taip pat nėra nuolatinė – skaičiavimai rodo, kad ji išsilaikys mažiau nei 1000 metų, nebent ji bus papildyta dujomis.
Šis atradimas kelia klausimų apie tai, kaip aplink šį mažą, šaltą pasaulį galėjo susidaryti atmosfera. Ankstesni JWST stebėjimai parodė, kad objekto paviršiuje, atrodo, nėra jokių užšalusių dujų, kurios galėtų sublimuotis ir sukurti atmosferą. Mokslininkai spėjo, kad atmosferą galėjo palaikyti kriovulkanai (ledo ugnikalniai), kai kažkoks nežinomas įvykis išstūmė dujas į objekto paviršių.
Kita galimybė – kad į objektą atsitrenkė kitas ledinis kūnas – pavyzdžiui, kometa, kurios susidariusios dujos suformavo atmosferą. Pasak K. Arimatsu, ateities stebėjimai, ypač atliekami naudojant JWST – infraraudonųjų spindulių teleskopą, sukurtą svetimų pasaulių atmosferoms tirti – galėtų padėti išspręsti šią mįslę, rašo „Live Science“.
„Štai kodėl ateities stebėjimai yra tokie svarbūs, – teigia K. Arimatsu. – Jei atmosfera išnyks per artimiausius kelerius metus, tai patvirtintų susidūrimo kilmę. Jei ji išliks arba kils sezoniniai svyravimai, tai labiau rodytų nuolatinį vidinį dujų tiekimą.“