Šis erdvėlaivis, žinomas kaip „USA 32“ arba „Farrah III“, buvo paleistas Nacionalinės žvalgybos tarnybos (NRO) 1988 m. Pasak „Futura“, jo misija, kuri buvo visiškai išslaptinta tik šių metų pradžioje, buvo perimti sovietinius radaro ir radijo signalus iš kosmoso. Cilindrinis erdvėlaivis, kurio forma apibūdinama kaip milžiniška „tuno skardinė“, greičiausiai nustojo veikti prieš kelis dešimtmečius ir nuo tada tyliai skriejo aplink Žemę. Palydovas buvo pavadintas aktorės Farrah Fawcett garbei, laikantis buvusio NRO papročio vadinti savo palydovus pagal aštuntojo ir devintojo dešimtmečio įžymybes.
Rugsėjo 17 d. „Space-Track“ – JAV kosmoso pajėgų palydovų stebėjimo padalinys – paskelbė, kad „USA 32“ prieš keturias dienas, rugsėjo 13 d., patyrė staigų „fragmentacijos“ incidentą. Iš esmės tai reiškia, kad erdvėlaivis sprogo - galbūt suskilęs į dešimtis, šimtus ar net tūkstančius gabalų. Tačiau agentūra nenurodė, kas sukėlė šį sprogimą, nei kiek nuolaužų susidarė. Be to, iki rugsėjo 28 d. niekas kitas nesugebėjo atsakyti į nė vieną iš šių klausimų.
Nuo to laiko šį suskaidymo įvykį patvirtino ir kitos organizacijos, tarp jų – privati palydovų stebėjimo įmonė „s2a systems“, kuri nufotografavo didžiausią „USA 32“ fragmentą, likusį orbitoje.
Susiję straipsniai
Pasak Spaceweather.com, sprogimas įvyko 775 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Atsižvelgiant į palydovo greitį, svetainės atliktas modeliavimas rodo, kad susidariusios nuolaužos greičiausiai per 24 valandas po staigaus erdvėlaivio suskaidymo išsisklaidė į milžinišką žiedą aplink Žemę.
Kas nutiko „USA 32“?
Vis dar neaišku, kas atsitiko su Šaltojo karo laikų erdvėlaiviu - tačiau yra keletas galimų paaiškinimų.
Susidūrimai su kitais palydovais ar mažesnėmis kosminių šiukšlių dalimis yra viena iš dažniausių palydovų suirimo priežasčių. Tačiau niekas nepranešė apie kokį nors kitą palydovą, į kurį būtų atsitrenkta - o mokslininkai dažnai gali numatyti galimus susidūrimus su kosminėmis šiukšlėmis prieš kelias dienas ar savaites, todėl tokie scenarijai yra mažai tikėtini. Vis dėlto įmanoma, kad į palydovą dideliu greičiu smogė kokia nepastebėta kosminė uoliena.
Kita populiari teorija – kad palydovas „mirė nuo senatvės“. Tikriausiai jis nebuvo suprojektuotas ilgalaikiam skrydžiui kosmose, ir po beveik keturių dešimtmečių, praleistų atšiauriomis Žemės žemosios orbitos sąlygomis, šis šnipinėjimo palydovas galėjo tiesiog sugesti - panašiai kaip 2021 m. sugedo palydovas „NOAA-17“.
„Senuose erdvėlaiviuose yra baterijų ir likusių degalų, – teigia Spaceweather.com atstovai. - Po 38 metų kaitimo ir atšalimo „USA 32“ slėginis bakas arba baterijos elementas galėjo tiesiog suirti.“
Tačiau anot Spaceweather.com, dar per anksti atmesti galimybę, kad palydovą galėjo pataikyti kokios nors rūšies priešpalydovinis ginklas. Anksčiau šį mėnesį JAV oro pajėgų sekretorius Troy E. Meinkas pirmą kartą atskleidė, kad JAV į orbitą paleido neatskleistus ginklus, o ekspertai jau seniai įtaria, kad kitos šalys, įskaitant Kiniją ir Rusiją, turi panašias technologijas. Pastaroji šalis jau yra sunaikinusi vieną palydovą naudodama antžeminius ginklus.
Tačiau šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad šiuo atveju buvo panaudoti priešpalydoviniai ginklai, todėl šis įvykis gali būti visiškai nekeliantis nerimo, – teigia Spaceweather.com atstovai.
Tyrėjai greičiausiai galės nustatyti palydovo suirimo priežastį, atkuriant įvykio eigą – pirmiausia identifikuodami susidariusius fragmentus, o tada atsekdami tų fragmentų trajektorijas iki pirminio sprogimo. Tačiau tai gali užtrukti mėnesius, o gal net metus. Pavyzdžiui, mokslininkai vis dar bando atkurti, kas nutiko „Boeing“ pagamintam palydovui „Intelsat 33e“, kuris 2024 m. taip pat netikėtai suiro.
Susidūrimo grėsmė yra reali
Neatsižvelgiant į neseniai įvykusio sprogimo priežastį, ekspertai dabar nerimauja dėl galimų jo padarinių.
Manoma, kad Žemės žemojoje orbitoje, kurioje sprogo „USA 32“, yra bent 200 kitų palydovų, o ši erdvė jau ir taip užteršta nuolaužomis, likusiomis po 2009 m. susidūrimo tarp JAV ir Rusijos palydovų. Dėl to, kaip rašo Spaceweather.com, šioje erdvėje esantiems erdvėlaiviams - susidūrimo grėsmė yra reali - ypač atsižvelgiant į tai, kad naujai susidariusių fragmentų kiekis dar nėra nustatytas.
spaceweather.com iliustr.
Kol kas šis incidentas nesukėlė jokių problemų ir neturėjo įtakos naujų erdvėlaivių paleidimui. Pavyzdžiui, Rusija rugsėjo 16 d. įvykdė aprūpinimo misiją į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), kuri skrieja maždaug 400 km aukštyje virš mūsų planetos – tai sudaro maždaug pusę sprogusio palydovo aukščio.
„SpaceX“ taip pat rugsėjo 16 d. ir rugsėjo 26 d. paleido įslaptintas JAV Kosmoso pajėgų misijas, o rugsėjo 28 d. – pirmąjį savo milžiniškos „Starship“ raketos bandomąjį skrydį į orbitą.
Nors TKS ir Kinijos kosminė stotis „Tiangong“ šiuo metu yra už nuolaužų lauko ribų, fragmentai laikui bėgant gali pasislinkti, nes Žemės gravitacija ir atmosferos pasipriešinimas juos traukia arčiau mūsų planetos. Tokiu atveju stotys gali būti priverstos atlikti manevrus, kad išvengtų susidūrimo su nuolaužomis, kaip jau yra darę dešimtys kartų anksčiau.
Ar tai gali pasikartoti?
Kadangi Žemės žemojoje orbitoje vis gausėja naujai paleistų erdvėlaivių, smarkiai išaugo rizika, kad jie susidurs tarpusavyje arba į juos atsitrenks kosminės šiukšlės - o tai aiškiai rodo, kad tai nebus paskutinis suirimo atvejis.
Be to, kuo ilgiau šie nauji erdvėlaiviai išlieka orbitoje, tuo didesnė tikimybė, kad jie staiga suirs dėl nusidėvėjimo, kaip galbūt nutiko „USA 32“ atveju. Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad jei palydovai nustotų veikti dėl programinės įrangos gedimo arba galingos Saulės audros, tarpusavio susidūrimai galėtų prasidėti vos per kelias dienas. Taip pat kyla grėsmė, kad juos galėtų sunaikinti priešpalydoviniai ginklai.
Kai kurie ekspertai įspėja, kad, jei ir toliau eisime dabartiniu keliu, galime būti pasmerkti pasiekti negrįžtamą lūžio tašką, žinomą kaip Kesslerio sindromas, kai dėl susikaupusių kosminių šiukšlių į kosmosą nebegalėsime paleisti nieko, rašo „Live Science“.