Venera kosminiams aparatams yra viena sudėtingiausių vietų Saulės sistemoje. Planetos paviršiuje temperatūra siekia apie 465 laipsnius Celsijaus, o atmosferos slėgis yra maždaug 90 kartų didesnis nei Žemėje jūros lygyje.
Turės išgyventi ten, kur elektronika greitai žūsta
NASA skelbia, kad inžinerinis DAVINCI zondo modelis nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 10 d. buvo bandomas specialioje krosnyje Pensilvanijoje. Per maždaug valandą temperatūra buvo pakeliama iki 465 °C – beveik tokiu pat tempu, kokiu realus zondas kais leisdamasis per Veneros atmosferą.
Tai nebuvo vienkartinis bandymas. NASA procedūrą pakartojo šešis kartus, o modelio viduje temperatūrą stebėjo daugiau kaip 100 jutiklių. Agentūros teigimu, konstrukcija visus ciklus atlaikė nepažeista ir sugebėjo apsaugoti jautrią viduje esančią įrangą.
Susiję straipsniai
DAVINCI – „Deep Atmosphere Venus Investigation of Noble gases, Chemistry, and Imaging“ – tirs planetos atmosferos kilmę, evoliuciją ir dabartinę būklę. Vienas svarbiausių klausimų – ar Venera tolimoje praeityje galėjo turėti vandenynų ir būti panašesnė į Žemę.
Misijos metu zondas leisdamasis matuos atmosferos cheminę sudėtį, inertinių (tauriųjų) dujų santykius, temperatūrą ir slėgį. Titano korpuse įrengti prietaisai turės veikti per maždaug 55–60 minučių truksiantį kritimą, o kameros artėjant prie paviršiaus fotografuos Veneros reljefą. NASA tikisi gauti iki šiol detaliausius Veneros paviršiaus vaizdus ir iš jų sudaryti 3D žemėlapį.
Tai ypač intriguoja todėl, kad tiesioginių Veneros paviršiaus nuotraukų žmonija turi labai nedaug.
Venera gali paaiškinti ir Žemės ateitį
Nors Venera dydžiu ir mase labai panaši į Žemę, jos klimatas išsivystė visiškai kitaip. Tanki anglies dioksido atmosfera sukūrė ekstremalų šiltnamio efektą, todėl planeta tapo karščiausia Saulės sistemoje. Mokslininkams svarbu suprasti, kada ir kodėl šie dviejų panašių planetų keliai išsiskyrė. Tai padeda ne tik aiškintis Veneros istoriją, bet ir geriau suprasti klimato procesus uolinėse planetose apskritai.
Veneros tyrimai taip pat tampa vis svarbesni egzoplanetų mokslui. Astronomai prie kitų žvaigždžių jau aptinka daug Žemės dydžio pasaulių, tačiau vien jų dydis nepasako, ar planeta primena Žemę, ar greičiau Venerą.
Sėkmingas karščio bandymas nėra misijos pabaiga – prieš skrydį zondo laukia dar daugybė mechaninių, vibracinių ir sisteminių patikrų. Tačiau Veneros atveju terminė apsauga yra vienas kritiškiausių elementų, todėl šis etapas NASA inžinieriams yra itin svarbus.