Koronografo tikslas – technologiškai labai ambicingas. Jis turi užblokuoti ryškią žvaigždės šviesą taip tiksliai, kad šalia jos būtų galima pamatyti milijonus ar net milijardus kartų blankesnius objektus – planetas ir dulkėtus diskus.
Šiuo metu instrumentas dar nefotografuoja naujų egzoplanetų. Pirmasis stebėjimas buvo patikrinimas, ar optika, stabilizavimas, elektronika ir duomenų sistema po skrydžio veikia taip, kaip numatyta.
Didžiausia problema – pati žvaigždė
Nufotografuoti egzoplanetą tiesiogiai yra labai sunku ne todėl, kad teleskopas jos „nemato“, o todėl, kad šalia esanti žvaigždė yra neįtikėtinai ryškesnė. Situaciją galima palyginti su bandymu nufotografuoti jonvabalį šalia automobilio žibinto, fotografuojant iš labai toli. Net jei kamera teoriškai yra pakankamai jautri jonvabaliui, žibinto šviesa užlieja visą vaizdą.
Susiję straipsniai
Koronografas naudoja filtrus, veidrodžius ir itin precizišką bangos kontrolę, kad žvaigždės šviesa būtų slopinama, o aplink esanti silpnesnė šviesa liktų matoma.
Roman koronografas pirmiausia yra technologijos demonstratorius. Jo užduotis – įrodyti metodus, kuriuos ateityje galėtų naudoti dar galingesnės observatorijos, skirtos į Žemę panašių planetų tiesioginiams vaizdams ir atmosferų tyrimams.
Instrumentą pastatė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL), o jo valdymo ir duomenų komanda dirba „Caltech“ IPAC centre. Rugsėjo pradžioje koronografas buvo pirmą kartą įjungtas, vėliau patikrintos jo mechaninės ir elektroninės sistemos, o po teleskopo tikslaus orientavimo sistemos bandymų buvo atliktas pirmas optinis stebėjimas.
Pirmieji tikrieji vaizdai – 2027 metais
Per maždaug trijų mėnesių paleidimo ir kalibravimo etapą bus tikrinamas ne tik koronografas, bet ir pagrindinis Roman plataus matymo lauko kamera. NASA tikisi pirmuosius viešus Roman mokslinius vaizdus paskelbti 2027 m. pradžioje. Pagrindinė observatorijos misija bus ne vien egzoplanetos: milžiniškas matymo laukas leis tirti tamsiąją energiją, galaktikų evoliuciją ir vykdyti plačias dangaus apžvalgas.
Tačiau koronografas yra ypač įdomus todėl, kad tiesia linija jungia šiandienos inžineriją su viena ambicingiausių ateities astronomijos užduočių – ne tik nustatyti, kad planeta egzistuoja, bet ir gauti jos pačios šviesą.
„Caltech“ pranešime pabrėžiama, kad pirmasis bandymas kol kas tik patvirtino fokusuoto vaizdo gavimą. Kitaip tariant, tai ne sensacingas naujos planetos atradimas, o kritinis inžinerinis etapas, be kurio vėlesni tiesioginio vaizdinimo bandymai būtų neįmanomi.
Daugiau apie pirmąjį koronografo stebėjimą skelbia „Caltech“ ir NASA Roman komanda.