Naujoje NASA ataskaitoje atskleidė neįprastus vaizdus iš misijos „Artemis II“

2026 m. spalio 14 d. 08:37
Lrytas.lt
Kokios spalvos yra Mėnulis? Paklauskite bet kurio Žemės gyventojo, ir gausite paprastą atsakymą: baltas arba pilkas. Tačiau paklauskite keturių NASA misijos „Artemis II“ įgulos narių, kurie šių metų balandį beveik septynias valandas skriejo aplink Mėnulį vos 6400 kilometrų atstumu nuo jo paviršiaus, ir jums kils abejonių, ar jie kalba apie tą patį palydovą, kurį matome iš Žemės.
Daugiau nuotraukų (1)
Pagal įgulos tuo metu atliktus stebėjimus, kurie šią savaitę buvo paskelbti NASA „Artemis II“ Preliminarioje Mėnulio mokslo ataskaitoje, geltona, ruda, žalia, mėlyna ir rusva spalva driekiasi per milžiniškas vulkanines lygumas ir dunkso kraterių pakraščiuose. 130 puslapių dokumente aprašyta viskas, ką įgulos nariai Reidas Wisemanas, Victoras Gloveris, Christina Koch ir Jeremy Hansenas matė per savo istorinį artimą skrydį pro Mėnulį balandžio 6 d., remiantis 814 gigabaitų nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų, padarytų iš „Orion“ įgulos kapsulės.
Ši Mėnulio spalvų paletė atspindi išskirtinius geologinius bruožus, kurie galėtų padėti būsimoms misijoms nuspręsti, kur nusileisti ir kur tyrinėti – nes pasaulio kosmoso agentūros lenktyniauja, siekdamos įkurti nuolatinę bazę Mėnulyje.
Viena vieta, kuri ypač sužavėjo astronautus (ir yra pavaizduota aukščiau esančioje nuotraukoje), yra Aristarcho plynaukštė – platus, iškilęs regionas Mėnulio artimosios pusės šiaurės vakariniame pakraštyje. Šiame regione yra viena iš tankiausių senovinių vulkaninių sankaupų Mėnulyje, įskaitant tamsios lavos nuosėdų plotus ir spalvingus vulkaninius stiklus.
„Artemis II“ misijos specialistė Ch. Koch teigia buvusi sukrėsta, matydama šiame regione ryškius geltonos spalvos atspalvius. Ji palygino šį plokščiakalnį su „geltonu sniegu padengtu kalnu“, o Saulės spindulius atspindinčius kraterius pavadino ryškiu „sniegu“. Toliau ji šį regioną pavadino „Mėnulio pageltusiu skruostu“.
„Dabar čia tiek daug spalvų, – teigė „Artemis II“ pilotas V. Gloveris, fotografuodamas šią vietovę. – Yra ir žalios spalvos. Matau rudos spalvos, ypač Aristarcho regione ir šiaurėje, link Šiaurės ašigalio. … Jos tarsi teka žemyn iš šiaurės rudomis juostomis.“
Pasak ataskaitos autorių, šie spalvingi atspalviai „galėtų būti siejami atitinkamai su oranžiniais (titanu turtingais) ir žaliais (magniu turtingais) stiklo karoliukais“, panašiais į vulkaninius stiklo karoliukus, kuriuos „Apollo 15“ ir „Apollo 17“ misijos surinko skirtingose Mėnulio vietose.
„Chaosas visoje teritorijoje“
Kitas spalvingas Mėnulio paviršiaus plotas, kuris patraukė įgulos dėmesį, buvo Rytų jūra – milžiniškas, jaunas ir daugiažiedis smūginis krateris, kuris yra maždaug trečdalio Lietuvos dydžio. Šis milžiniškas „taikinys“, apimantis artimąją ir tolimąją Mėnulio puses, retai matomas iš Žemės, tačiau jis dominavo įgulos narių regėjimo lauke, kai jie skriejo aplink tolimąją Mėnulio pusę.
„Jis tiesiog sukėlė chaosą visoje toje teritorijoje“, – tuomet sakė misijos vadas R. Wisemanas.
Skrisdami virš šios teritorijos įgulos nariai pastebėjo apačioje pilką, rudą, rusvai rudą ir žalią spalvas. Didžiausias, išorinis baseino žiedas pasižymėjo „beveik pelkes primenančiomis spalvomis“, nurodė Ch. Koch, o V. Gloveris pastebėjo tai, kas atrodė kaip „dulkėmis padengtos viršūnės“ ir „baltą spalvą pačiuose [kalnų] kraštuose, keterose ir kalnagūbriuose“. Kraterių grandinės, nusidriekusios nuo smūgio vietos, atrodė „kaip burbuliukai, kylantys iš apačioje esančios nardytojų komandos“, pridūrė Ch. Koch.
Nors tai gali skambėti kaip spontaniški pastebėjimai, „Artemis II“ įgula daugiau nei dvejus metus treniravosi, kad galėtų tyrinėti ir aprašyti Mėnulio geologiją. Jų mokymo programa apėmė kraterių lankymą Žemėje, individualias ir grupines pamokas, imituojamų praskridimų vykdymą ir kaip teigiama ataskaitoje, „savarankiškai pasirinktų informacinių medžiagų“ atsivežimą į „Orion“ kapsulę, kad jas būtų galima skaityti kelionės į Mėnulį metu.
Dėl šių apmokymų įgulos stebėjimai suteikė gausybę mokslinės informacijos, kurios nebūtų galėjusi suteikti jokia autonominė kamera ar orbitinis aparatas.
„Misija „Artemis II“ parodė išskirtinę žmogaus stebėjimo ir pažinimo vertę kaip mokslinį turtą planetų tyrinėjimuose, – padarė išvadą ataskaitos autoriai. – Skirtingai nuo kamerų, kurios fiksuoja pavienius momentus ir dažnai tik siaurą vaizdo dalį, žmogiškieji stebėtojai nuolat interpretuoja savo aplinką, derindami realaus laiko regimąjį suvokimą su kontekstiniu supratimu.“
Arba, kaip V. Gloveris tai išreiškė misijos valdymo centrui suprantamesniais žodžiais – „Tai tikrai nuostabus vaizdas.“
Parengta pagal „Live Science“.
Astrofizikakosmoso tyrimaiMėnulis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.