Baimė pasakyti drąsesnį žodį ir turėti nemalonumų su teisėsauga vis labiau ima kaustyti daugelį Lietuvos piliečių.
Tai parodė ir konfliktas, kilęs dėl 25 metų menininkės Eglės Tamulytės- Shaltmiros netradicinio kūrinio, rašo „Lietuvos rytas".
Griežtai pasakė „ne“
Paroda apie romantizmą „Sezonas ’4“ Dailininkų sąjungos galerijoje sostinės Pamėnkalnio gatvėje nežadėjo nieko nemalonaus.
Projektų koordinatorė Laura Grybkauskaitė pati pasikvietė devynis jaunus menininkus, kurie turėjo pristatyti po kūrinį, interpretuojantį romantizmo sąvoką, ir atsakyti į du klausimus apie romantizmą.
E.Tamulytė-Shaltmira nutarė lange eksponuoti didelį kūrinį su Lietuvos herbo interpretacija.
L.Grybkauskaitė pasakojo, kad galerijos direktorė Kotryna Džilavjan griežtai pasakė „ne“. Buvo baiminamasi, kad gali kilti skandalas – kaip dėl Lietuvos himno, kurio pakeistą tekstą po Vinco Kudirkos paminklu sostinėje sugiedojo grupė menininkių. Šios moterys buvo tampomos po teismus, kol pagaliau buvo išteisintos.
„Esame Lietuvos dailininkų sąjungos organizacija ir turime laikytis taisyklių“, – liūdnai kalbėjo parodos kuratorė. Jos nuomone, tokie kūriniai kaip E.Tamulytės-Shaltmiros herbas intriguoja, skatina diskusijas apie kūrybos laisvę.
Tačiau nė viena oficiali organizacija nenori turėti teisinių problemų.
„Aš šią istoriją suprantu taip: kai žmonės bijo, jie patys sau susigalvoja draudimus“, – sakė L.Grybkauskaitė.
Pakabino salės kampe
Tačiau panaši į Vytį raitelė neskustomis kojomis ir pažastimis vis dėlto pasirodė parodoje. Tiesa, salės kampe ir tiktai kaip iliustracija tarp ilgų paaiškinimų.
Žiūrovui tarsi aiškinama, kad autorė su drauge žaidė žaidimą „ką daryčiau, jei būčiau prezidentė“. Kažkas parašė: duočiau Shaltmirai sukurti herbą. Taip esą dailininkė nupiešė save ant žirgo.
Parodos rengėjams menininkė pasakojo prisiminusi savo vaikišką princo ant balto žirgo laukimą ir norėjo pasakyti, kad nereikia laukti princo – geriau pačiai imti veikti.
Piktinosi suvaržymais
„Ar jau į kalėjimą pradės sodinti, kad kažką ne taip nupieši? Ne viduramžių laikais gyvename!“ – piktinosi E.Tamulytė-Shaltmira.
Kūrėja įsitikinusi, kad susidūrė su cenzūra.
Ji norėjo savo sukurtą herbą eksponuoti per visą vitriną, bet galerijos atstovai prisipažino bijantys, kad jų nepaduotų į teismą už valstybės simbolių išniekinimą.
„Man truputį juokinga. Dailininkų sąjungoje turėtų būti gerbiama laisva kūryba. Bet kartais pritrūksta drąsos“, – stebėjosi dailininkė.
Bijojo neigiamos reakcijos
Dailininkų sąjungos galerijos direktorė K.Džilavjan aiškino, kad dėl kūrinio kilusių diskusijų pavadinti cenzūra negalima: „Mano supratimu, tai visai kas kita. Buvo kalbėta ir svarstyta, ar tai sukeltų neigiamų reakcijų.“
Direktorė aiškino, kad lange pakabinti E.Tamulytės-Shaltmiros darbo ji neleido, nes esą ten kūriniai paprastai neeksponuojami.
Komisija neturi įgaliojimų
„Mano nuomonė dėl šio kūrinio kategoriškai neigiama. Kaip dailininko ir piliečio.
Lietuvos valstybės herbas – tai simbolis, kurį privalo gerbti kiekvienas pilietis. O simbolio darkymas – tarsi atsisakymas žaisti bendruomenės sambūvį valstybėje.
Vargu ar laikas dabar tuo žaisti. Reikia dirbti ir žinoti, kam dirbama“, – kalbėjo dabartinės valstybės herbo interpretacijos autorius, Lietuvos heraldikos komisijos narys Arvydas Každailis.
– Ar herbo kanonai labai griežti? Pavyzdžiui, kas būtų, jei būtų pakeista žirgo spalva? – „Lietuvos rytas“ paklausė dailininko.
– Bet kurios detalės pakeitimas – jau kitas herbas.
Pavyzdžiui, juodas žirgas – tai Vilniaus apskrities herbas. Bet keisti sudedamąją dalį turint tikslų pasijuokti visiškai netinkama. Galima žaisti su vaikučiais, bet ne su valstybės herbu.
Heraldikos komisiją pasiekia nemažai pranešimų apie iškraipytą Vytį karikatūrose ar reklamoje, bet mes neturime inspektavimo teisės ir jokių įgaliojimų.
Skirtingai nuo trispalvės, kuri griežtai reglamentuota, Vyčio iškraipymų niekas neprižiūri.
Inteligentai ir toliau drebina kinkas
Solveiga Daugirdaitė
Menotyrininkė
„Šiuolaikiniam metui būdingas žinomų siužetų perkūrimas, perkėlimas į neįprastas aplinkybes.
Vytis – žinomas simbolis. Šiuo metu moterys visame pasaulyje kelia klausimą apie per menką moterų atspindėjimą istorijoje ir valstybingumo simboliuose.
Pats vaizdinys – moteris ant žirgo istorijoje turi gilias šaknis. Lietuva turi savo romantizmo laikų simbolį – Adomo Mickevičiaus heroję Gražiną, istorinę asmenybę Emiliją Pliaterytę. Tie personažai laikomi sektinais pavyzdžiais – kai vyrai išsigąsta, moterys stoja ginti tėvynės.
Gaila, kad Dailininkų sąjunga nekovoja už menininkų teises
„Inteligentą pažinsi iš kinkų drebėjimo“, – rašė Vincas Kudirka. Iki šių laikų niekas nepasikeitė. Apsidraudėliškumas ir baimė veltis į konfliktus nepadeda sukurti visuomenės, kur būtų gera gyventi.
Jei vakariečiai nebūtų kovoję už savo teises, nebūtų sukūrę visuomenės, į kurią dabar lietuviai emigruoja kaip į geresnę.“
Byla dėl himno buvo nutraukta
* Šių metų vasarį buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl Lietuvos himno feministinės interpretacijos. Nusikaltimo sudėties neįžvelgta.
* Performansas požeminėje automobilių aikštelėje sostinėje „Po Kudirka, arba Patriarchams paliepus, mums panorėjus“ buvo atliktas 2012 metų birželį Vilniuje Kultūros nakties renginių programoje.
* Policija tyrė, ar nebuvo išniekintas valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Į apklausas buvo iškviestos dvi performanso dalyvės – poetė Ramunė Brunzaitė ir leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė Aira Leonidovna. Performanso sumanytoja – tapytoja ir poetė Vilma Fiokla Kiurė.
* Moterys aiškino, kad panaudojo „Tautišką giesmę“, kuri XIX amžiuje nebuvo valstybės himnas, ir pabandė sukurti moterišką versiją ateities valstybei.
