XV-XVI a. sukurti 34 gobelenai, kurie įkainoti 25 milijonais litų, praėjusį savaitgalį buvo atvežti į Vilnių ir šiuo metu eksponuojami Valdovų rūmų trečiojo aukšto salėse. Nors antikvariniai meno kūriniai vežti ypatingos palydos saugomu specialiu muziejiniu transportu, kuriame įrengtas palydovinis ryšys ir palaikomas reikalingas mikroklimatas, nerimo būta nemažai.
Mat vos prieš keletą metų privatus kolekcininkas transportavimo metu yra praradęs vieną ypač vertingą gobeleną. Patikima transportavimo firma tiesiog negalėjo paaiškinti, kokiu būdu kelionės metu šimtus tūkstančius kainuojantis kūrinys dingo iš automobilio.
Pastaruoju metu vis dažnesnės ir greitosios gobelenų vagystės iš antikvariatų. Taip yra nukentėjusi ir vieno šios parodos rengėjų, kolekcininko Nathano Levi galerija Florencijoje. Pavogtų kūrinių nuotraukos išsiuntinėjamos muziejams ir antikvarams, tačiau net ir po kelių metų apie jų likimą nieko nežinoma.
Tačiau šį kartą visi gobelenai pasiekė Lietuvą. Iš Jungtinės Karalystės per Prancūziją ir kitas šalis senieji meno kūriniai keliavo net tris dienas. Buvo nakvojama tik specialiose vertybių pervežimo firmų aikštelėse, o Varšuvoje – Nacionalinio muziejaus saugomoje teritorijoje.
Atvežti kūriniai turėjo aklimatizuotis muziejaus aplinkoje, ir tik tuomet jie pradėti kabinti. Specialiai šiai parodai pertvarkoma ir muziejaus salių apšvietimo sistema. Pagal pirminį sumanymą rūmų salėse parodos metu turėtų tvyroti prieblanda, kad subtiliai apšviesti pusės tūkstantmečio senumo gobelenai suspindėtų visomis savo spalvomis. Žiūrovams jie bus pristatyti parodoje „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“, kurios atidarymas – rugsėjo 17 dieną.
Baiminosi Rusijos grėsmės
Į Vilnių atkeliavę senieji meno šedevrai priklauso privačioms kolekcijoms, sukauptoms Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos šalyse ir JAV. Juos Lietuvos muziejininkų pageidavimu Londono „Franses“ gobelenų archyve surinko žymūs gobelenų kolekcininkai, tyrinėtojai ir antikvarai Simonas Franses ir N.Levi.
N.Levi ne tik atrinko kūrinius parodai iš savo ir kolegų kolekcijų, bet ir pats atvyko pasižiūrėti, kaip bus eksponuojami. „Šiais laikais gana mažai žmonių perka ir kolekcionuoja gobelenus, o dar prieš kelis dešimtmečius vos įžengęs į solidesnį banką ar kokią rimtą firmą, tuojau pamatydavai vestibiulyje kabantį didžiulį gobeleną“, – „Lietuvos rytui“ sakė žinomas kolekcininkas.
Jis teigė, kad tokia didžiulė paroda Vilniuje – nekomercinis projektas. „Mes žinome, kokiuose miestuose ar šalyse galima sėkmingai parduoti gobelenus, tačiau kartais noras parodyti juos žmonėms nugali norą užsidirbti daugiau pinigų“, – šypsodamasis kalbėjo N.Levi. Kolekcininkas pridūrė, kad nemažai kolegų iš pradžių gana skeptiškai žiūrėjo į galimybę parodyti savo brangenybes Lietuvoje. Nerimą didino ir nemaža kelionės trukmė, ir neramumai kaimyninėje Rusijoje. Tačiau nusvėrė noras išvysti prabangius gobelenus didžiulėse rūmų salėse.
Nemaža dalis šios parodos audinių viešai eksponuojama pirmą kartą, ir beveik visus juos galima įsigyti. Lietuvių muziejininkai slapčia viliasi, kad Lietuvoje atsiras mecenatas, kuris susižavėjęs išskirtiniais meno kūriniais nupirks vieną ar porą prabangių gobelenų ir papildys jais nacionalinį rinkinį, kuriame kol kas yra vos vienuolika tokio senumo gobelenų.
Brangesni net už auksą
Vienas brangiausių parodoje pristatomų kūrinių – maždaug 1520 metais Briuselyje išaustas gobelenas „Godumo triumfas“ (serija „Kelias į šlovę“). Jo kaina siekia pusę milijono eurų. Išskirtinio lietuvių menotyrininkų bei muziejininkų dėmesio nusipelnė ir apie 1500-aisiais metais datuojamas gobelenas su didžialapiu augalu ir nuotaikingais šunimis.
Paklaustas, ar galėtų kurį nors gobeleną iš savo kolekcijos padovanoti Valdovų rūmams, jei Lietuvoje neatsiras tai galinčių ir norinčių padaryti žmonių, N.Levi nusišypsojęs ištarė: „galbūt“. Jis prisipažino, kad visuomet stengiasi, kad vertingiausi gobelenai patektų į tikrai geras rankas.
„Dauguma šioje parodoje rodomų gobelenų suausti labai tankiai – 7 arba 8 siūlai centimetre. Tai liudija, kad tai labai brangūs kūriniai, kuriems išausti prireikė labai daug laiko. Anuomet gobelenai buvo vertinami labiau nei nutapyti paveikslai. Galima sakyti, kad gobelenai buvo net brangesni už auksą. Juk Žygimanto Augusto aštuonių figūrinių gobelenų kolekcija kainavo tiek, kiek vieneri Livonijos karo kampanijos metai“, – grožėdamasis jau pakabintais eksponatais pabrėžė Valdovų rūmų muziejaus direktorius V.Dolinskas.
Lėšų tokiems brangiems kūriniams apdrausti neturėtų nė vienas Lietuvos muziejus, tačiau prie ambicingo projekto prisidėjo nuolatinis Valdovų rūmų muziejaus mecenatas – didelę draudimo riziką prisiėmusi draudimo bendrovė BTA. Per penkerius bendradarbiavimo su muziejumi metus BTA apdraudė parodas, kurių eksponatų bendra vertė viršija 54 mln. litų, o savo lėšomis parėmė projektus, kurių eksponatų vertė per 34 mln. litų.
Puošė pilis ir bažnyčias
Tarptautinei parodai „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ iš privačių kolekcijų atrinkti gobelenai buvo sukurti svarbiausiuose XV a. pabaigos–XVI a. meninių audinių centruose Belgijoje, Flandrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, ir yra puošę daugelio Europos valdovų, žymių didikų, Bažnyčios aukštųjų hierarchų rezidencijas ir bažnyčias.
Nuo XVI a. pradžios tokie prabangūs gobelenai puošė ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų sienas, vėliau buvo kaupiami ir Vilniaus katedroje bei Lietuvos didikų rezidencijose. Tačiau šiandien vos vienuolika XVI a. gobelenų galima rasti Valdovų rūmų muziejaus rinkiniuose, o kituose šalies muziejuose saugomi XVII–XIX a. audiniai.
Parodą „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ Valdovų rūmuose galima bus apžiūrėti su bendru muziejaus bilietu nuo rugsėjo 18 dienos.
