Pravertė senas fotoaparatas
Susidomėjęs kūrybine fotografija, 1974 m. R.Požerskis atrado Kauno senamiestį – paslaptingą, grėsmingą, pripildytą transporto triukšmo ir dūmų. Vėliau jis susipažino su Klaipėdos senamiesčiu – vėjuotu, nušviestu ryškios saulės, gatvelėmis, pilnomis vaikų ir dulkių. Dar po metų pradėjo fotografuoti daugiakalbiame Vilniaus senamiestyje. Senamiesčių serija baigta 1985 metais.
„Praėjus keturiolikai metų vėl sugrįžau į senamiestį. Nešiojausi skaitmeninį fotoaparatą, bet nekilo ranka juo fotografuoti. Juostinis fotoaparatas „Nikon“ vėlgi netiko, vis negalėjau atrasti įdomių situacijų. Tik po metų kankinimosi prisiminiau seną fotoaparatą „Horizont“ ir su džiaugsmu puoliau į sankryžas, žmonių pilnas gatves, miesto šventes. 2010 metais išfotografavau per 100 fotojuostelių“, - pasakojo R.Požerskis.
Atrinktus kadrus autorius nuskenavo, parengė skaitmeninį fotoalbumą ir devyneto minučių fotografijų filmą su analoginiu garsu. Filmą profesoriui padėjo paruošti VDU studentas Tadas Zaranka. Analoginė fotografija – faktūra, pilna subtiliausių pustonių, bromido kvapas, net fotografijos garsas malonus, sako R.Požerskis. Ant analoginės fotografijos malonu pasirašyti, nes ji galbūt liks muziejuose ar kolekcininkų archyvuose. Domina šiuolaikinė vaizdo kūryba
Tolimiausias šio seminaro svečias – Tomas Persingeris iš JAV. Jis yra fotografas, rašytojas, istorikas ir sambūrio F295 įkūrėjas. F295 – tarptautinė organizacija, tikinti įvairiarūšės fotografijos pobūdžiu, pagal kurį skaitmeniniai, istoriniai ir savadarbiai metodai yra tikslingai panaudojami ir derinami kuriant naujas jos formas.
Per pastaruosius dešimt metų jis surengė daug simpoziumų ir seminarų, skatinančių fotografijos tyrimą iki šiol neregėtų pokyčių metu. Paties T.Persingerio nuotraukos eksponuotos daugelyje parodų, jų yra privačiose kolekcijose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir Japonijoje.
Fotografija visada buvo veikiama nepaliaujamų techninių pokyčių. Meno istorija yra nuspalvinta įvairių procesų ir metodų, kurie niekada nesibaigiančiame rate uzurpuoja tai, kas buvo anksčiau. Šiandien fotografai turi beprecedentes fotografavimo ir fotografijų sklaidos pasirinkimo galimybes. Bet teisūs yra ir tie, kurie vertina fotografijos praeities techniką kaip vizualaus žodyno dalį savo įdomioms idėjoms ir argumentams išreikšti.
Savo paskaitoje T.Persingeris aptarė šiuolaikinę vaizdo kūrybą tų, kurie kuria puikias ir jaudinančias nuotraukas naudodami tikslingą proceso, subjekto ir turinio derinį, ir ypač tų, su kuriais jis susidūrė per pastarąjį organizacijos F295 veiklos dešimtmetį. Moteriškas žvilgsnis
Čekijos fotomenininkė Štěpánka Šimlová labiausiai išgarsėjo savo suskaitmenintais fotomontažais. Ji yra ir įspūdinga iliustratorė - jos piešiniai ir tapybos darbai priskiriami laisvajam grafičių stiliui. Š.Šimlovos darbai plačiai eksponuojami tiek gimtinėje, tiek užsienyje. Nuo 2009 m. ji vadovauja interaktyvių medijų studijoms FAMU (Scenos menų akademijos Filmų ir televizijos mokykla) Prahoje, o nuo 2014 m. yra FAMU Fotografijos katedros vadovė.
Š.Šimlová aktyviai dalyvauja dinamiškos jaunų moterų menininkių, kurios pradėjo skelbti savo darbus dar XX a. paskutinį dešimtmetį būdamos studentės, kartos veikloje. Jos manymu, fotografija yra mutuojanti komunikacija. Dabartinė fotografija pildosi vis naujoms tendencijomis. Tuo ji yra patrauklesnė ir įdomesnė. Fotografijos plėtros galimybes prelegentė papildė savo studentų darbų pavyzdžiais. Pagal Komunikacijos, vaizdo ir garso mokyklos (CEV) studentų mainų programą ispanė Irene Calvo Romero atvyko į Menų universitetą Londone. Čia ji sutiko Nataliją Safronovą iš Lietuvos ir tarp jų užsimezgė kūrybinė draugystė. Jos abi skatino kitų fotografų tarpusavio bendradarbiavimą bei bendras diskusijas teminiuose seminaruose, kuriuose buvo raginama keistis idėjomis, ugdomas kūrybingumas.
Jau daugiau kaip metus Irene su Natalija bendradarbiauja fotografijos ir kino srityje įgyvendindamos įvairiausius asmeninius projektus, užsakymus. Nors abiejų tėvynės ir interesai skirtingi, abi tyrinėja ir provokuoja diskutuoti lyčių, feminizmo ir moters kūno klausimais. Savo pranešime Nidos seminaro dalyviams jos parodė praeities ir dabarties menininkų darbus kartu su savo fotografijomis lyčių ir moteriškumo tema. Mezga ryšius su Kinija
Ryškiu šiemetinio fotomenininkų seminaro akcentu tapo fotografijų paroda „Kinija nuostabi“. Nidos bendruomenės namuose galima pamatyti įspūdingus tos šalies vaizdus, darbščius žmones, žanrines scenas. Tai – Kinijos fotografų asociacijos (CPA) narių ir Xinhua naujienų agentūros (XNA) atstovų darbai.
Kad ši paroda pasiektų Nidą rimtai pasidarbavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, palangiškis Adas Sendrauskas, porą savaičių praleidęs toje tolimoje šalyje ir užmezgęs gražius kūrybinius ryšius. Parodą atidarant dalyvavo Kinijos Liaudies Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Liu Zengwen su ponia. Didžiausia padėkas - Neringos gamtai
Greta fotografijos meno kūrėjų, kritikų, kuratorių seminare vėl kaip pagrindinė rėmėja dalyvavo garsioji fototechnikos kompanija „Sony“ir pademonstravo savo naujoves. Seminaro rengėjai taip pat dėkingi ir kitiems rėmėjams bei partneriams: Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Neringos miesto savivaldybei (meras D.Jasaitis), laikraščio „Lietuvos rytas“ redakcijai, bendrovėms „Smiltynės perkėla“ ir „ZoomBook“, viešbučiui „Nerija“, fotomenininko ir verslininko K.Mizgirio gintaro galerijai-muziejui, Nidos kultūros ir turizmo centrui “Agila“.
O didžiausia padėka – nuostabiajai Neringos gamtai. Deja, per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma pasinaudoti nors nedidele dalimi jos teikiamų gėrybių ir grožybių. Tačiau tarp seminaro dalyvių nebuvo tokių, kurie nepasitikrintų laiko pagal Saulės laikrodį ant Parnidžio kopos. Juk tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima stebėti, kaip saulė teka nuo Kuršių marių ir leidžiasi į Baltijos bangas. Geriausių fotografijų autoriams - prizai
Per seminarą vyko konkursas „Fotografuojame Nidoje 2014“. Tarptautinė vertinimo komisija geriausia pripažino kauniečio fotografo Regimanto Meilučio kolekciją. Už tai autoriui įteiktas generalinio rėmėjo „Sony“ kompanijos prizas – naujausio modelio fotoaparatas SONY A7.
Kito seminaro rėmėjo bendrovės „ZoomBook“ prizais-kuponais po 100 litų apdovanoti penkių geriausių fotografijų autoriai: Kristina Meilutė, Laura Vancevičienė, Arūnas Kulikauskas, Inga Dinga, du vieno darbo autoriai – Berta Tilmantaitė ir Artūras Morozovas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija trims fotografams – Antanui Beniuliui, Alinai Akcijonaitienei, Laurai Vancevičienei – skyrė kaip prizą pažintinį žygį po gamtos rezervatą (išskirtinę, jautrią žmogaus poveikiui teritoriją). Rūkytomis žuvimis pagardinta vakarone baigėsi šiemetinis 37-asis tarptautinis fotomenininkų seminaras Nidoje. Nida, 2014 09 19
