Valdininkų supančiotos teatro mūzos neišskleidžia sparnų

Garsiam skulptoriui Algirdui Bosui vėl švystelėjo viltis pamatyti dar sovietmečiu sukurtą savo darbą – įspūdingų formatų bronzinį bareljefą „Dialogas“, kuris jau ketvirtį amžiaus dulka paslėptas nuo žmonių. Išraiškingas monumentalių formų kūrinys, skirtas  Klaipėdos dramos teatrui, nė kiek nepaseno. Įdomiausia, kad dabar niekas neprisipažįsta, kam jis priklauso. Jeigu šios mįslės neįmins visuomeninė organizacija „Mažosios Lietuvos kultūra“, atsiras veiklos kriminalistams.

A.Bosas nepranda vilties įgyvendinti savo darbą.<br>G.Pilaičio nuotr.
A.Bosas nepranda vilties įgyvendinti savo darbą.<br>G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis

Feb 6, 2015, 1:57 PM, atnaujinta Jan 13, 2018, 10:41 PM

Meno kūriniui pristigo  investicijų

Sovietmečiu, restauruojant Klaipėdos dramos teatrą, sumanyta jo fasadą papuošti didžiuliu bareljefu, vaizduojančiu menų globėjas mūzas. Jį miesto valdžios užsakymu sukūrė klaipėdietis skulptorius A.Bosas. Bronzos plokštės buvo pagamintos, tereikėjo jas sumontuoti 100 kvadratinių metrų ploto sienoje, bet užsakovai neskubėjo.

Vėliau atsirado kitokių rūpesčių – rekonstruotas teatras pradėjo smegti žemėn. Pamirštas monumentalaus meno kūrinys buvo nukištas toliau nuo žmonių akių – į gruntinių vandenų tvindomus teatro rūsius, o vėliau – pergabentas į kitą vietą. Ten bronzos plokštės dunkso iki šiol.

Prieš ketvirtį amžiaus Kauno įmonėje „Centrolitas“ nulietas 56 kvadratinių metrų ploto bareljefas sveria apie 10 tonų. Jis turėjo papuošti Klaipėdos senamiestyje įsikūrusio pačio seniausio Lietuvoje teatro priestatą. Šlifuoto granito plokštėmis apdailintą A.Boso kūrinį sumanyta eksponuoti matomiausioje vietoje – specialiai suprojektuotoje paradinio įėjimo nišoje.

Pusšimtis masyvių bronzos plokščių su sparnuotų mūzų ir sparnuotų pegasų atvaizdais, lotyniškais užrašais atgabenta į Klaipėdą. Iš jų reikėjo sudėlioti kompoziciją, tačiau meno grožybėms kaip visada pristinga pinigų. Kai restauruotas dramos teatras buvo atidarytas, A.Boso barelfeją žadėta sumontuoti vėliau, bet lėšų tokiam projektui taip ir neatsirado.

„Miesto valdžia kratėsi kūrinio. Tuo stebėjosi net tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas. Tada ir jis klaipėdiečiams žadėjo skirti lėšų jau pagamintam barejefui iš valstybės biudžeto. Bet tik po to, kai Vilniuje, ant tikintiesiems grąžintos Katedros stogo, bus pakeltos Stanislovo Kuzmos atkurtų angelų skulptūros“, – senus laikus prisiminė A.Bosas.

Plokštės buvo suverstos į garažą

Vėliau gautos lėšos išnaudotos vario skardomis dengiant kiaurą teatro stogą. Po dešimtmečio naujo priestato sienose atsivėrė plyšiai, rūsius užtvindė gruntiniai vandenys – avarinės būklės teatrą teko uždaryti. Vėl prireikė pinigų rekonstravimui – čia jau kelerius metus pluša statybininkai.

Teatro fasadai jau sutvarkyti, bet vidaus įrangai, kitiems darbams reikia dar 7 mln. litų. Užpernai uostamiestyje apsilankęs kultūros ministras Šarūnas Birutis užjautė benamius teatralus, tačiau apie naujas investicijas kalbėjo aptakiai.

Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas tada, turbūt nenorėdamas gadinti nuotaikos kultūros ministrui, net neužsiminė apie nukištą į užkaborius A.Boso barelfeją.

Teatrui smengant į žemę, rūsiuose ilgai gulėjusios bronzos plokštės pergabentos į metalinį garažą ir suverstos į duobę. Prieš porą metų klaipėdietis aktorius Valentinas Klimas dar mėgino jas suskaičiuoti – nufotografavo, aprašė, bet, jam mirus, visi užrašai mįslingai pradingo.

Bronzos luitai sudomino vagišius

„Žinau, kad valdžios palaimintam teatro barelfejui buvo skirtos nemenkos lėšos. Projektas įklimpo tuomet, kai liko tik sagą prisiūti. Jaučiuosi, kaip kompozitorius, sukūręs muziką, kurios niekas negali atlikti“, – kalbėjo su tokiomis bėdomis anksčiau niekada nesusidūręs A.Bosas.

Kelios bronzos plokštės buvo nugvelbtos, bet policija nutvėrė vagišius ir jas atrado. A.Bosas baiminosi, ar iš to, kas liko, jam pavyks sukomponuoti meno kūrinį tokį, koks buvo sumanytas.

Klaipėdos dramos teatro vadovybei „Dialogas“ – tarsi girnapusė ant kaklo. Administracija nerodė jokios iniciatyvas išgvelbti iš garažo duobės visas plokštes, jas suskaičuoti ir inventorizuoti.

„Kaip tai padaryti – kai kurių net šeši vyrai nepakeltų ? Pirmiau reikėtų gauti lėšų, samdyti techniką, apžiūrėti, kaip atrodo tos plokštės. Tada būtų aiškiau, ką daryti su meno kūriniu. Pinigu tokiems darbams teatro biudžete  nėra“, -- apgailestavo G.Pranckūnas.

Šiuo metu uostamiesčio dramos teatras rekonstruojamas. Kažkada užsakytam barelfejui sumontuoti būtinų lėšos neįtrauktos į darbų sąmatą – vadovai vėl pamiršo „Dialogą“,  nenorėjo, kad bronzinės mūzos pagaliau išskleistų sparnus ?

O gal kam nors nepatinka žinomas, meno pasaulyje seniai pripažintas skulptorius A.Bosas ir jo kūryba? Ir taip gali būti...

Kūrėjas vis dar nepraranda vilties

Buvę ir dabartiniai teatro administratoriai neslepia, kad bareljefas jiems tapo galvos skausmu – nežino arba apsimeta nežinantys, kas ir kada užsakė autoriui meno kūrinį. Ar gali taip būti, kad bronzos krūva – bešeimininkis turtas? Argi nėra dokumentų, įrodančių, jog tai – teatro nuosavybė?

Nežinia kam priklausančių bronzos dirbinių juk neišveši į metalų supirktuvę. Jie pergabenti į patikimesnę vietą, ir, pasak teatralų, yra apsaugoti. „Gal anksčiau teatrui vadovavęs Romualdas Pletkauskas geriau žino, kas yra tikrasis šio bareljefo šeimininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė, o gal Kultūros ministerija ?“, – svarstė G.Pranckūnas.

„Per du dešimtmečius keitėsi kultūros ministrai, uostamiesčio merai, meno tarybų ekspertai – kiekvienam viską aiškindavau iš naujo, rodžiau barelfejo nuotraukas, brėžinius. Bandysiu dar kartą pristatyti savo kūrinį ir Š.Biručiui, nors kiek galima kartoti vieną ir tą patį“, – vilties prikelti biurokratų sužlugdytą projektą vis dar nepraranda A.Bosas.

Naujas dialogas – su  ministerija

Skulptoriui ranką ištiesė Klaipėdoje veikiančios visuomeninės organizacijos „Mažosios Lietuvos kultūra“ aktyvistai. Būtent jos, o ne teatro vadovybės  pastangomis išskirtinės vertė meno kūrinys buvo pakeltas iš garažo duobių. Visos bareljefo detalės kruopščiai apžiūrėtos, suskaičiuotos ir inventorizuotas. Paaiškėjo, kad  jos beveik nenukentėjusios.

„Džiaugiamės pajudėję pirmyn. Ekspertų komisija konstatavo kad brangus ir vertingas meno kūrinys – išsaugotas. Preliminariais skaičiavimais, „Dialogui“ atnaujinti ir sumontuoti prireiktų 86 tūkst. 886 eurų (apie 300 tūkst.litų)“, – aiškino šios organizacijos vadovas Arvydas Girdzijauskas.

Kultūros ministerijai visuomenininkai jau pateikė ir prašymą dėl lėšų skyrimo bareljefui sumontuoti iš valstybės biudžeto.   Š.Biručio  prašoma atkreipti rimtesnį dėmesį į biurokratų supančiotas bronzines Klaipėdo dramos teatro muzas, kurių likimas labiau primena ne dalykišką kūrėjų ir  valdžios atstovų dialogą, o graudžią  tragikomediją, gal net ir farsą.

Prieš dešimtmetį bareljefo montavimo darbai buvo įvertinti pigiau – maždaug 200 tūkst. litų, bet dabar viskas pabrango. Kompoziciją reikės sudėlioti iš 33 plokščių, bet paaiškėjo, kad dviejų bronzos detalių trūksta. A.Bosas sako, kad jas nesunkiai atkurtų pagal senus brėžinius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.