Gausus būrys S.Kanaverskytės kūrybos gerbėjos, bičiulių, buvusių jos mokinių galerijoje išvydo vėliavas, kuriose įamžintas iškiliausių Lietuvos valdovų atminimas. Daugelis stebėjosi, kad kunigaikščių atvaizdai iš spalvingų skaučių, atrodo netgi išraiškingiau nei kitų dailininkų nutapyti portretai ar grafikos darbai.
Dailininkė irgi džiaugėsi, kad žiūrovai vertina jos daugiasluoksnę kūrybą,įžvelgia tai, ką, pasitelkusi tekstilės techniką, norėjo perteikti. Vėliavų ciklą „Lietuvos valdovai“ S.Kanaverskytė pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Parodoje eksponuojamas ir pirmasis darbas – Barboros Radvilaitės portretas.
Bažnytines vėliavas su kutais primenančiuose S.Kanaverskytės tekstilės kūriniuose pavaizduoti Lietuvos valdovai: karalius Mindaugas ir jo žmona Morta, didieji kunigaikščiai Algirdas, Kęstutis, Gediminas, Vytautas, Jogaila, Žygimantas Augustas, Lietuvos ir Lenkijos karalius Aleksandras, Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras, Aušros vartų Madona.
Saikingu dekoratyvumu dvelkiančiuose menininkės darbuose atsispindi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų galios simboliai – karūnos, skeptrai, kalavijai, heraldikos elementai. S.Kanaverskytė mano, kad aliejinės tapybos darbuose neįmanoma perteikti karalių didybės ir juos supusios prabangos – elegantiškų apdarų, aksesuarų. Tam, pasak jo, tinkamiausios aplikavimo ir kitokios tekstilės technikos“.
Ciklo „Lietuvos valdovai“ kūrėja prisipažino, jog daug laiko atėmė parengiamieji darbai: „Ilgai kaupiau auksinių ir sidabrinių medžiagų skiautes, juosteles, mezginius, įvairiausius karoliukus, siūlus. Portretinio panašumo ir šiuolaikiško abstraktaus dekoratyvumo nesiekiau – kaip teatre paprastais būdais kūriau menamą istorinę tiesą“.
Pažymėjusi, kad jokios premijos neatstoja tų akimirkų, kai menininkas pamato galutinį rezultatą ir suvokia, jog daugiau nieko nebereikia taisyti, S.Kanaverskytė pasakė: “Ši paroda – mano giesmė didingai Lietuvos praeičiai. Norėjau išreikšti savo meilę Lietuvai, kurios praeities garbę bando savintis kaimynai. Taip aš kovoju už Lietuvą“.
Jubiliatę sveikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šią parodą įvertino kaip vieną ryškiausių ir įtaigiausių Valstybės dienos minėjimo Lietuvos pajūryje akcentų: „Ją turėtų pamatyti ne tik politikai, bet ir moksleiviai, studentai. S.Kanaverskytės kompozicijos dvelkia vitališka gyvybe, juose pavaizduotų valdovų akyse švyti atsakomybės už valstybės ir tautos likimą suvokimas“.
P.Domšaičio galerijoje susirinkę žiūrovai iš Panevėžio kilusią, bet savo gyvenimą su Klaipėda susiejusią S.Kanaverskytę sveikino ir eilėmis, ir aukštaičių dainomis.
Išklausiusi sveikinimų ilgametė Panevėžio ir Klaipėdos valstybinių dramos bei muzikinių teatrų scenografė, Jūros švenčių karnavalų apipavidalintoja pateko į savo draugų menininkų, režisierių bei aktorių glėbį. Buvusiai Lietuvos konservatorijos dėstytojai gėlių puokštes glėbiais nešė jos auklėtiniai.
S.Kanaverskytės paraginti Klaipėdos menininkai savo darbais pradėjo puošti Jūrininkų ligoninės patalpas – per kelis dešimtmečius susikaupė vertinga dovanotų dailės kūrinių kolekcija, išleistas katalogas
Per parodos atidarymą su dailininkais draugaujančios Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga medikų vardu padėkojo S.Kanaverskytei už gražią iniciatyvą, kuri toliau tęsiama.
Jubiliejinė paroda P.Domšaičio meno galerijoje bus eksponuojama iki rugpjūčio 31-osios.