Suknelių kolekciją papildo papuošalai, avalynė, galvos
apdangalai, delninukės, pudrinės, nedideli kvepalų buteliukai –
visa, ko reikia damai, susiruošusiai į pokylį.
„Ši paroda su dideliu pasisekimu tik ką buvo parodyta Rygoje.
Ją aplankė daugiau kaip 32 tūkstančiai žiūrovų. Ir vyrams, ir
moterims jos tema – labai šventinė“, – atverdamas parodą, kalbėjo
A. Vasiljevas.
Anot jo, kas gali būti romantiškiau ir ko galima trokšti labiau
už kvietimą į pokylį? Pokylyje susilieja muzika ir šokis, kvepalų
aromatas ir akių spindesys, taftos šnaresys ir blizgučių
mirgėjimas, tiulio migla ir įmantrūs nėrinių piešiniai. Per
pastarąjį amžių šimtai dizainerių ir siuvėjų bandė patenkinti
išrankiausių klienčių skonį, kurdami šį neprilygstamą aukštosios
mados drabužį – vakarinę suknelę, kuri visuomet žavėjo ir žavės
žiūrovą, – juk ji yra tikras moteriškos laimės įsikūnijimas ir
simbolis.
Pokylių tradicija susiformavo dar viduramžiais, kai Italijos,
Prancūzijos ir Anglijos dvaruose buvo pradėtos rengti puotos,
lydimos muzikos ir šokių.
XX a. pradžioje madingas tampa argentinietiškas tango, vėliau –
braziliškas tango, kvikstepas ir fokstrotas. Po Pirmojo pasaulinio
karo pobūviai iš pompastiškų iškilmių salių persikėlė į šokių ir
naktinių klubų sales, kurias užliejo amerikietiško džiazo garsai.
Art deco mada tiesiogiai atspindėjo moterų emancipaciją. Tuo
laikotarpiu madingos biseriu, stiklo karoliukais ir blizgučiais
siuvinėtos muslino suknelės, prie kurių avimi gerai koją apgulantys
bateliai su dirželiais, kad būtų patogu šokti tuomet į madą atėjusį
čarlstoną.
XX a. 3-iojo dešimtmečio pab.-4-ojo dešimtmečio pr. vakariniame
vyrų garderobe atsiranda smokingas, moterų aprangoje taip pat
įvyksta pokyčių. Tuo metu išgarsėja vakarinių suknelių kūrėjos
dizainerės Elsa Schiaparelli, Gabrielle Chanel, Madeleine Vionnet.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pokylių sumažėjo, bet
jie vis dar buvo rengiami. Tuo laikotarpiu mados pasaulyje dažnai
tariami dizainerių Maggy Rouff, Lucieno
Lelongo, Cristobalio Balenciagos, Jeanne Lanvin, o kiek vėliau Paryžiuje – Christiano Dioro ir Pierre'o Balmaino vardai. Niujorke
tuo metu šlovės spinduliuose maudėsi neprilygstamoji Valentina – iš
Kijevo kilusi amerikiečių dizainerė Valentina Sanina.
Karo pabaiga ir kareivių demobilizacija atgaivino pokylių
sales. 1947 m. Ch.Dioras moterims pasiūlė viliojantį „new look“
įvaizdį, jo sukurti platūs tiulio sijonai buvo tartum tyčia siūti
pokyliams. Šeštajame dešimtmetyje pamėgtos itin prabangios,
įspūdingos vakarinės suknelės – labai moteriško silueto, pasiūtos
iš švelnių, šiltų spalvų audinių.
Revoliucingame XX a. septintajame dešimtmetyje jaunimas
susidomi kosmoso tema ir su ja susijusia aprangos stilistika,
naujais šokiais – tvistu ir šeiku. Be to, populiarumo aukštumas
pasiekia mini sijonai. Įsigalėjus naujam gyvenimo būdui, pokylių
žavesys blėso, jų rengiama vis mažiau. Sparčiai ima populiarėti
iškilmingos ceremonijos ant raudonojo kilimo – Kanų kino festivalio
apdovanojimų iškilmės, „Oskarų“ teikimo ceremonija Holivude ar
„Cezario“ kino premijų teikimas Paryžiuje. Taigi senosios pokylių
suknelės pamažu ima virsti moderniomis, bet ne mažiau įspūdingomis
iškilmingų ceremonijų suknelėmis.
Vakarinių retro stiliaus drabužių sugrįžimas aštuntajame
dešimtmetyje siejamas su Yves'o Saint Laurent'o vardu.
Tuo metu atsiradęs naujas – disko – stilius pasiūlo ne tik naujų
muzikinių motyvų, bet ir sužadina norą išsiskirti, sužibėti.
XX a. 8-ojo dešimtmečio pab. – 9-ojo dešimtmečio pr. suknelės,
nusėtos blizgučiais ir karoliukais, buvo paskutinį kartą tame
šimtmetyje buržuazinėms vertybėms atiduota duoklė.
XX a. pabaigoje į madą ateina ekologija, minimalizmas, o kiek
vėliau – maksimalizmas. Tuo laikotarpiu prabangių vakarinių
drabužių kūrėjų pasaulyje garsėja Oscaras de la
Renta, Johnas Galliano, Alexanderis McQueenas, Vivienne Westwood, Karlas
Lagerfeldtas ir kiti. Dėl blėstančio susidomėjimo
iškilmingais pokyliais į didžiąją madą atėjusi krizė, pinigingų
klientų stoka dizainerius paskatino gerokai supaprastinti vakarinių
suknelių asortimentą ir kurti pramonines kolekcijas
(pret-a-porter).
Kuri suknelė šioje parodoje brangiausia? A.Vasiljevas mikliai
sumetė, kad brangiausia – vadinamoji venecijietiška suknelė,
sukurta 1981 m. Šių dienų pinigais jos vertė – 50 tūkst. eurų. Anuo
metu už tokią sumą buvo galima nusipirkti butą Paryžiuje.