Moterų laimė pagal mados istoriką Aleksandrą Vasiljevą

[[ge:lrytas:lrytas:2851594]]

Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Suknelės iš mados istoriko A.Vasiljevo kolekcijos.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Brangiausia A.Vasiljevo kolekcijoje – vadinamoji venecijietiška suknelė.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Brangiausia A.Vasiljevo kolekcijoje – vadinamoji venecijietiška suknelė.<br>M.Ambrazo (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

lrytas.lt

Nov 10, 2015, 4:47 PM, atnaujinta Oct 4, 2017, 11:43 PM

Suknelių kolekciją papildo papuošalai, avalynė, galvos apdangalai, delninukės, pudrinės, nedideli kvepalų buteliukai – visa, ko reikia damai, susiruošusiai į pokylį.

„Ši paroda su dideliu pasisekimu tik ką buvo parodyta Rygoje. Ją aplankė daugiau kaip 32 tūkstančiai žiūrovų. Ir vyrams, ir moterims jos tema – labai šventinė“, – atverdamas parodą, kalbėjo A. Vasiljevas.

Anot jo, kas gali būti romantiškiau ir ko galima trokšti labiau už kvietimą į pokylį? Pokylyje susilieja muzika ir šokis, kvepalų aromatas ir akių spindesys, taftos šnaresys ir blizgučių mirgėjimas, tiulio migla ir įmantrūs nėrinių piešiniai. Per pastarąjį amžių šimtai dizainerių ir siuvėjų bandė patenkinti išrankiausių klienčių skonį, kurdami šį neprilygstamą aukštosios mados drabužį – vakarinę suknelę, kuri visuomet žavėjo ir žavės žiūrovą, – juk ji yra tikras moteriškos laimės įsikūnijimas ir simbolis.

Pokylių tradicija susiformavo dar viduramžiais, kai Italijos, Prancūzijos ir Anglijos dvaruose buvo pradėtos rengti puotos, lydimos muzikos ir šokių.

XX a. pradžioje madingas tampa argentinietiškas tango, vėliau – braziliškas tango, kvikstepas ir fokstrotas. Po Pirmojo pasaulinio karo pobūviai iš pompastiškų iškilmių salių persikėlė į šokių ir naktinių klubų sales, kurias užliejo amerikietiško džiazo garsai. Art deco mada tiesiogiai atspindėjo moterų emancipaciją. Tuo laikotarpiu madingos biseriu, stiklo karoliukais ir blizgučiais siuvinėtos muslino suknelės, prie kurių avimi gerai koją apgulantys bateliai su dirželiais, kad būtų patogu šokti tuomet į madą atėjusį čarlstoną.

XX a. 3-iojo dešimtmečio pab.-4-ojo dešimtmečio pr. vakariniame vyrų garderobe atsiranda smokingas, moterų aprangoje taip pat įvyksta pokyčių. Tuo metu išgarsėja vakarinių suknelių kūrėjos dizainerės Elsa Schiaparelli, Gabrielle Chanel, Madeleine Vionnet.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pokylių sumažėjo, bet jie vis dar buvo rengiami. Tuo laikotarpiu mados pasaulyje dažnai tariami dizainerių Maggy Rouff, Lucieno Lelongo, Cristobalio Balenciagos, Jeanne Lanvin, o kiek vėliau Paryžiuje – Christiano Dioro ir Pierre'o Balmaino vardai. Niujorke tuo metu šlovės spinduliuose maudėsi neprilygstamoji Valentina – iš Kijevo kilusi amerikiečių dizainerė Valentina Sanina.

Karo pabaiga ir kareivių demobilizacija atgaivino pokylių sales. 1947 m. Ch.Dioras moterims pasiūlė viliojantį „new look“ įvaizdį, jo sukurti platūs tiulio sijonai buvo tartum tyčia siūti pokyliams. Šeštajame dešimtmetyje pamėgtos itin prabangios, įspūdingos vakarinės suknelės – labai moteriško silueto, pasiūtos iš švelnių, šiltų spalvų audinių.

Revoliucingame XX a. septintajame dešimtmetyje jaunimas susidomi kosmoso tema ir su ja susijusia aprangos stilistika, naujais šokiais – tvistu ir šeiku. Be to, populiarumo aukštumas pasiekia mini sijonai. Įsigalėjus naujam gyvenimo būdui, pokylių žavesys blėso, jų rengiama vis mažiau. Sparčiai ima populiarėti iškilmingos ceremonijos ant raudonojo kilimo – Kanų kino festivalio apdovanojimų iškilmės, „Oskarų“ teikimo ceremonija Holivude ar „Cezario“ kino premijų teikimas Paryžiuje. Taigi senosios pokylių suknelės pamažu ima virsti moderniomis, bet ne mažiau įspūdingomis iškilmingų ceremonijų suknelėmis.

Vakarinių retro stiliaus drabužių sugrįžimas aštuntajame dešimtmetyje siejamas su Yves'o Saint Laurent'o vardu. Tuo metu atsiradęs naujas – disko – stilius pasiūlo ne tik naujų muzikinių motyvų, bet ir sužadina norą išsiskirti, sužibėti.

XX a. 8-ojo dešimtmečio pab. – 9-ojo dešimtmečio pr. suknelės, nusėtos blizgučiais ir karoliukais, buvo paskutinį kartą tame šimtmetyje buržuazinėms vertybėms atiduota duoklė.

XX a. pabaigoje į madą ateina ekologija, minimalizmas, o kiek vėliau – maksimalizmas. Tuo laikotarpiu prabangių vakarinių drabužių kūrėjų pasaulyje garsėja Oscaras de la Renta, Johnas Galliano, Alexanderis McQueenas, Vivienne Westwood, Karlas Lagerfeldtas ir kiti. Dėl blėstančio susidomėjimo iškilmingais pokyliais į didžiąją madą atėjusi krizė, pinigingų klientų stoka dizainerius paskatino gerokai supaprastinti vakarinių suknelių asortimentą ir kurti pramonines kolekcijas (pret-a-porter).

Kuri suknelė šioje parodoje brangiausia? A.Vasiljevas mikliai sumetė, kad brangiausia – vadinamoji venecijietiška suknelė, sukurta 1981 m. Šių dienų pinigais jos vertė – 50 tūkst. eurų. Anuo metu už tokią sumą buvo galima nusipirkti butą Paryžiuje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.