Maskvos Tretjakovo galerija, kur eksponuojama viena iš trijų meno kūrinio „Juodas kvadratas“ versijų, rentgeno spinduliais tirdama šį prieš lygiai šimtmetį nutapytą K.Malevičiaus darbą, po jo viršutiniu juodų dažų sluoksniu aptiko du kubistinius paveikslus.
„Buvo žinoma, kad po „Juodu kvadratu“ yra kažkoks paveikslas. Išsiaiškinome, kad yra ne vienas, o du paveikslai“, – sakė Tretjakovo galerijos meno tyrinėtoja Jekaterina Voronina valstybiniam kanalui „Kultūra“.
„Įrodėme, kad pradinis paveikslas yra kubo-futuristinė kompozicija, o paveikslas, esantis iškart po „Juodu kvadratu“, kurio spalvas galima matyti pro dažų sluoksnio įtrūkius, yra protosuprematistinė kompozicija“, – sakė ji.
Be to, ant balto paveikslo krašto yra K.Malevičiaus ranka parašytas užrašas. Nors mokslininkai jį dar aiškinasi, manoma, kad ten parašyta: „Negrų kautynės urve“.
Tai, regis, yra užuomina į gerokai anksčiau, 1897 metais, prancūzų rašytojo ir humoristo Alphonse Allais nutapytą juodą kvadratą, pavadintą „Negrų kautynės urve gilią naktį“ („Combat des Negres dans une cave, pendant la nuit“), nurodė „Kultūra“.
Jei ši prielaida teisinga, tai paaiškintų, kad K.Malevičius darbas buvo sukurtas kaip dialogas su prancūzų menininko paveikslu.
Ankstyvajai K.Malevičiaus kūrybai buvo būdingas kubo-futurizmas – XX a. antrojo dešimtmečio rusų avangardistinio meno srovė, sujungusi kubizmą ir europinio futurizmo idėjas.
Vėliau jis suformulavo suprematizmo, kuriam būdingas paprastų geometrinių formų dėstymas grupėmis plokštumoje ir ryškūs, kontrastingi spalvų deriniai, idėją, o „Juodasis kvadratas“ tapo jo manifestu.
K.Malevičius sakė, jog menas, vaizduojantis natūrą, „primena kažką gyvo taip, kaip sijonai primena moterį“.
Tretjakovo galerijoje eksponuojamas originalus „Juodasis kvadratas“ buvo nutapytas 1915-aisiais. Vėliau K.Malevičius sukūrė dar dvi jo versijas.
Rusų kalba šis paveikslas žinomas kaip „Juodas suprematistinis kvadratas“.