Kolekcininkas nidiškio kūrinį iš Vokietijos grąžino į Lietuvą

Rytprūsių meno gerbėjas, klaipėdietis kolekcininkas Aleksandras Popovas savo rinkinį papildė Vokietijos aukcione įsigytu jau mirusio Nidos dailininko Eduardo Jonušo (1932–2014) nutapytu peizažu.

Rytprūsių dailės gerbėjas A.Popovas pristatė aukcione įgytą E.Jonušo peizažą.<br>G.Pilaičio nuotr.
Rytprūsių dailės gerbėjas A.Popovas pristatė aukcione įgytą E.Jonušo peizažą.<br>G.Pilaičio nuotr.
Neringiškio E.Jonušo kūrinys primena Rytprūsių tapytojų animalistų darbus.<br>G.Pilaičio nuotr.
Neringiškio E.Jonušo kūrinys primena Rytprūsių tapytojų animalistų darbus.<br>G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos bibliotekoje pristatyta E.Jonušo prisiminimų knyga ir jo paveikslas.<br>G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos bibliotekoje pristatyta E.Jonušo prisiminimų knyga ir jo paveikslas.<br>G.Pilaičio nuotr.
E.Jonušo kūrinys primena Rytprūsių tapytojų animalistų darbus.<br>G.Pilaičio nuotr.
E.Jonušo kūrinys primena Rytprūsių tapytojų animalistų darbus.<br>G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Gediminas Pilaitis („Lietuvos rytas“)

Apr 27, 2016, 6:00 PM, atnaujinta May 27, 2017, 10:34 AM

Buvęs jūrų kapitonas A.Popovas žavisi senųjų Rytprūsių menininkais – tarpukariu vasarodami Kuršių nerijoje savo paveiksluose jie fiksavo išskirtinius smėlio kopų kraštovaizdžius, pastatus, žvejų buities scenas.

Sukaupęs per pusantro tūkstančio Nidoje tarpukariu veikusios garsiosios meno kolonijos dailininkų darbų, klaipėdietis užsienio aukcionuose toliau ieško jį dominančių paveikslų.

A.Popovo naudojama paieškos elektroninės sistema fiksuoja kodinius žodžius, rodančius, kokie su Kuršių nerija susiję meno kūriniai siūlomi aukcionuose. Šitaip jis pastebėjo ir Vokietijoje parduodamą nidiškio E.Jonušo paveikslą.

„Nors mane domina Rytprūsių tapyba tiktai iki Antrojo pasaulinio karo, nedvejodamas įsigijau šį darbą. Ir ne vien todėl, kad pažinojau autorių, savo kūriniais gražinusį Kuršių neriją“, – kalbėjo kolekcininkas.

Meno rinkoje staiga išniręs A.Jonušo peizažas su briedžio ant kopos atvaizdu suintrigavo A.Popovą, nes priminė vieno garsaus iš Gumbinės (dabar – Gusevas, Kaliningrado sritis) kilusio buvusios  Nidos menininkų kolonijos dailininko Hanso Kallmeyerio (1881–1961) darbus.

„Šis menininkas nuostabiai tapydavo Kuršių nerijos gamtą, ypač su briedžiais – tenykščių miškų karaliais. E.Jonušo paveikslas beveik prilygsta geriausiems Rytprūsių tapytojų animalistų darbams“, – įsitikinęs A.Popovas.

Užrašas su data kitoje paveikslo pusėje rodo, kad E.Jonušo peizažas buvo parduotas Klaipėdos „Dailės“ salone 1991 metais. Kaip šis paveikslas nukeliavo į Vokietiją, dabar galime tik spėlioti.

Buvęs jūrininkas A.Popovas neatmeta, jog nidiškio darbą išsivežė koks nors vokietis laivo kapitonas: „Pažinojau keletą tokių – jie  pirkdavo meno kūrinius, kurių kainos anais laikais buvo tiesiog juokingos, kaip puošmenas savo namams.“

Kiek kainavo aukcione įgytas E.Jonušo peizažas, kolekcininkas nutylėjo. Pasak jo, Vokietijos meno rinkoje šiuolaikinė lietuvių tapyba šiuo metu nėra graibstoma – kai kuriuos paveikslus galima nusipirkti už vidutinę kainą.

Vokietijos aukcionuose A.Popovas pastebėjo ir įsigijo apie dešimt šiuolaikinių lietuvių dailininkų darbų.

Grįžusį į Lietuvą neringiškio peizažą pirmieji išvydo Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos lankytojai, susirinkę į E.Jonušo prisiminimų knygos „Vaizdai ir mintys“ pristatymą.

Gaivino Kuršių nerijos kultūros paveldą

Su Kuršių nerija suaugęs muziejininkas, tapytojas, skulptorius, laivadirbys E.Jonušas dažnai gretinamas su gruzinų dailininku primityvistu Niko Pirosmaniu.

Savito braižo savamokslis menininkas, kultūros paveldo puoselėtojas E.Jonušas vadinamas Kuršių nerijos krašto atgimimo simboliu.

Dar sovietmečiu E.Jonušas parengė senųjų Nidos kapinių restauravimo projektą, surinko ir atkūrė krikštus – kuršių antkapinius paminklus.

Vienas garsiausių menininko kūrinių – paminklas Kuršių nerijoje gimusiam Liudvikui Rėzai, pastatytas ant kopos netoli Pervalkos.

Nidos pašto pastatą puošia E.Jonušo metalo plastikos darbas „Pašto karieta“, medžio bareljefas „Darbas“ įkurdintas Neringos savivaldybės vestibiulyje.

E.Jonušui už nuopelnus suteiktas Neringos garbės piliečio vardas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.