Garsiojo „Vamzdžio“ gimtinės bėda – vabalai ir statybininkai

Vaizdingoje vietoje įsikūrusio Jeruzalės skulptūrų sodo nežino net daugelis vilniečių, nors čia buvo nukaldintas net žymusis „Vamzdis“, esantis prie Neries.

K.Vildžiūnas Jeruzalės skulptūrų parke (Lobio gatvėje) esančiose dirbtuvėse iš plieno jau sukūrė ne vieną darbą.<br>D.Umbraso nuotr.
K.Vildžiūnas Jeruzalės skulptūrų parke (Lobio gatvėje) esančiose dirbtuvėse iš plieno jau sukūrė ne vieną darbą.<br>D.Umbraso nuotr.
Viliamasi, kad ekspozicijų centro vidaus darbus pavyks užbaigti iki rudens.<br>D.Umbraso nuotr.
Viliamasi, kad ekspozicijų centro vidaus darbus pavyks užbaigti iki rudens.<br>D.Umbraso nuotr.
Šį skulptoriaus V.Urbanavičiaus kūrinį lankytojai vadina „Vamzdžio“ pusbroliu.<br>D.Umbraso nuotr.
Šį skulptoriaus V.Urbanavičiaus kūrinį lankytojai vadina „Vamzdžio“ pusbroliu.<br>D.Umbraso nuotr.
Jeruzalės skulptūrų sodas.<br>D.Umbraso nuotr.
Jeruzalės skulptūrų sodas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Artūras Jančys („Sostinė“)

2016-07-25 15:29, atnaujinta 2017-05-17 20:24

Jei miesto valdžia sumanytų šią skulptūrą nugriauti, gal ji grįš ten, kur buvo sukurta, – į Jeruzalės skulptūrų sodą?

Skulptoriaus Vlado Vildžiūno prieš 25 metus įkurtas Jeruzalės skulptūrų parkas atokioje Lobio gatvėje galėtų sėkmingai dėl lankytojų rungtyniauti su užmiestyje esančiu Europos parku.

Jeruzalės sode galima išvysti ir skulptūros klasikų – paties parko įkūrėjo V.Vildžiūno (1932–2013), sostinę ir kitus miestus puošusių skulptorių Gedimino Karaliaus, Mindaugo Navako, Vlado Urbanavičiaus bei jaunųjų talentų – Gintauto Akstino, Kunoto Vildžiūno, Artūro Railos kūrinių.

Rangovas bankrutavo

Anksčiau parke buvo eksponuojama daugiau kaip 50 skulptūrų, o dabar jų sumažėjo iki dvidešimties: kūrinių savininkai dalį skulptūrų pardavė.

Jeruzalės skulptūrų parkas – ne valstybinis muziejus, o privačia iniciatyva įkurta ekspozicinė erdvė. Tėvo įkurtu sodu besirūpinantis skulptorius K.Vildžiūnas dar nepraradęs vilties, kad parkas atsigaus ir suklestės, kai bus įveikti organizaciniai nesklandumai.

Prie skulptūrų sodo Europos struktūrinių fondų lėšomis buvo pastatytas šiuolaikiško stiliaus ekspozicijų centras. Liko užbaigti vidaus darbus, bet čia ir iškilo kliūčių.

Menininkai dažniausiai yra talentingi kūrėjai, bet ne itin gabūs vadybininkai.

„Ilgai vargome ieškodami statybos darbų rangovo. Pagaliau suradę sutarėme palankias kainas ir, kaip tyčia, rangovas bankrutavo“, – apgailestavo K.Vildžiūnas.

Parkui pakenkė ir parazitai – kažkokie vabalai, pagraužę pušis. Vietoj jų ėmė augti krūmokšniai – tai sugadino aplinką, kuri anksčiau sudarė dalies ekspozicijų foną.

Karalienę aprengė plienu

Tačiau ir kuklioje aplinkoje galima pamatyti skulptūrinių įdomybių, susijusių su Vilniaus įvaizdžiu. Tiksliau, čia ir buvo kalama monumentalioji sostinės įvaizdžio dalis.

Parko viduryje – V.Vildžiūno Barboros Radvilaitės skulptūros pirminis originalas. Jį skulptorius nulipdė iš gipso, o sūnus Kunotas apvilko Barborą plieno lakštais.

Viena plieninė Barbora Radvilaitė puošia Vilniaus Vokiečių gatvę, o kita atsidūrė JAV, Niujorko valstijoje.

Istoriškai Jeruzalės skulptūrų sodas susiformavo aplink čia įsikūrusias Vilniaus skulptorių dirbtuves.

Jų buvo kelerios, bet padidėjus žemės kainoms šioje vaizdingoje sostinės vietoje teliko vienos dirbtuvės – kitos buvo parduotos.

Burbulo ir vamzdžio gimtinė

Išlikusiose dirbtuvėse sukurta ne viena Vilniuje žinoma skulptūra. Čia K.Vildžiūnas su kolega nukalė geležinį bumbulą, iki šiol kabantį po Žaliuoju tiltu.

Šis bumbulas turėjo būti savotiška politinė atsvara sovietinėms Žaliojo tilto skulptūroms, simbolizuoti nelaisvės sunkmečius.

„Žiūrint po tiltu tas burbulas neatrodo itin didelis.

Tačiau kai jį kūrėme, vos tilpo dirbtuvėse“, – pasakojo K.Vildžiūnas, parodęs dviejų ar daugiau aukštų namo dydžio patalpą.

Žaliojo tilto skulptūrų neliko, bumbulas – tebekaba.

Prie Neries dar drykso ir Jeruzalės dirbtuvėse nukaldinta „Arka“, labiau žinoma „Vamzdžio“ pavadinimu, nes patinka ne visiems vilniečiams.

Rudenį švęs pabaigtuves

Pačiame ekspozicijos gale, miškelyje, guli prie Neries stūksančio „Vamzdžio“ pusbrolis – lanku suriestas vamzdis, irgi V.Urbanavičiaus kūrinys.

„V.Urbanavičius – tylus ir kuklus menininkas. O viešojoje erdvėje už tą skulptūrą prie Neries jis kažkokiu pabaisa vaizduojamas.

Tai neteisinga, kūrinius juk suvokiame skirtingai, vieniems patinka, o kitiems – ne“, – paaiškino K.Vildžiūnas.

Jis tikisi, kad ekspozicijų centro vidaus darbus pavyks užbaigti iki rudens.

„Tada čia eksponuosime mažesnių dydžių tėvo darbus, kurie dabar saugomi namuose.

Kitų skulptorių kūriniai taip pat bus išstatyti, lauko ekspozicija papildyta, tada vilniečius pakviesime į tikrą meno šventę Jeruzalės skulptūrų sode“, – viltingai kalbėjo K.Vildžiūnas.

Žymiausios Jeruzalėje sukurtos skulptūros

V.Vildžiūno monumentas M.K.Čiurlioniui (Druskininkai), skulptūros „Lietuviška baladė“ (prie Vilniaus arkikatedros) ir „Barbora Radvilaitė“ (Vokiečių g.), paminklas L.Stuokai-Gucevičiui ir G.Karaliaus „Rytas“ (Lazdynai), P.Mazūro, M.Navako darbai, reprezentuojantys lietuvių skulptūrą Lietuvoje ir užsienyje.

Po 2004 m. surengto tarptautinio skulptūros simpoziumo „Žvilgsnis į Senąją Europą“, skirto M.Gimbutienei atminti, sodas pasipildė japonų ir lenkų menininkų – G.S.Kitagawos bei A.Strumillos skulptūromis.

Čia galima įsigyti nekomercinio meno kūrinių: skulptūrų iš bronzos, nerūdijančiojo plieno, akmens, grafikos, fotografijų, piešinių bei įvairaus dydžio jų atspaudų.

Skulptūrų sodo ir galerijos kolekcijos eksponatai artimi modernizmo skulptūros tradicijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.