Idėjų atspindžiai – kūriniuose
Kuršių nerijoje kelias savaites šurmuliavo vieno didžiausių ir svarbiausių Europos architektūros kūrybinių dirbtuvių renginio „EASA 2016“ dalyviai. Nidoje susirinkę jaunieji architektai ir studentai iš įvairių šalių ne tik karštai diskutavo, dalijosi patirtimi, bet ir praktiniais darbais mėgino pagrįsti savo idėjas.
Forumo dalyvių pristatomi praktiniai ir teoriniai projektai vienaip ar kitaip siejami su unikalia Lietuvos pajūrio vietove – į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija. Vos atvykę į Nidą ir pradėję čia darbuotis stovyklautojai iškart buvo pastebėti smalsuolių.
Šiuo metu Baltijos pajūryje, Kuršmarių prieplaukose, kitose atvirose nerijos erdvėse eksponuojami jaunųjų architektų darbai sudomino Neringos gyventojus ir čia poilsiaujančius žmones.
Surentė apžvalgos bokštą ir sauną
Iš viso Nidoje veikė daugiau kaip 20 konstrukcinių ir 10 kūrybinių dirbtuvių. Dalyviams paskaitas skaitė žurnalistas Rytis Zemkauskas, Vilniaus šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, istorikė Marija Drėmaitė, kino menininkas Arata Mori, filosofas Paulius Rimkevičius, architektė Elena Archipovaitė.
Iš daugelio realizuotų projektų, kuriems vadovavo užsienio šalių bei Lietuvos architektai, bene labiausiai išsiskiria medinis apžvalgos bokštas „Highlight“ ant Urbo kalno šalia Nidos švyturio. Jis pastatytas ant čia kažkada buvusių Kremliaus kontroliuojamų vyriausybinių poilsio namų – vadinamosios „Kosygino vilos“ – pamatų.
Šalia Parnidžio kopos ant prieplaukos įkurdinta instaliacija „The Living Boom“ tarsi kuria naują susitikimų erdvę. Nidos paplūdimyje suomių architektai iš medinių konstrukcijų surentė smėlio kopų paviršiaus vaizdą atkartojančią sauną.
Drąsiausių architektūrinių idėjų autoriai ryžosi pajūrio kopose įrengti originalią laiptinę, ten atsirado net laužavietė.
Su architektų kūryba, eksponuojama po atviru dangumi, Neringos gyventojai ir kurorto svečiai galėjo iš arčiau susipažinti šį savaitgalį – “EASA 2016“ dirbtuvių dalyviai surengė atvirų durų dieną.
Prisiminė Saulės laikrodį ant kopos
Renginio dalyviai liko patenkinti ir teorinių užsiėmimų „Bring Nida Full Circle“ rezultatais. Vyko diskusijos su Nidos bendruomenės nariais, aplinkosaugininkais – pasitelkus intriguojančius socialinius žaidimus, buvo brėžiamos kurortų architektūros ateities vizijos, gvildenami aktualūs šiuolaikinės urbanistikos ir gamtos santykiai.
Seminaruose dalyvavo Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos specialistai. Pastarieji itin jautriai reaguoja į bet kokias urbanistikos, ypač šiuolaikiškos, apraiškas natūralioje aplinkoje.
Prisiminti ir nevykę, abejonių keliantys praeities eksperimentai Kuršių nerijoje – gražiausiose vietose nuo sovietmečio kiurksantys apleisti pastatai, valdininkų toleruotos šiandieninės nelegalios statybos saugotinose draustinio teritorijose, dėl kurių iki šiol verda ginčai teismuose.
Kai kurie gamtos mylėtojai iki šiol negali susitaikyti su meno skraiste dangstyta invazija į Parnidžio kopą – ant jos stūksantį Saulės laikrodį vadina smėlynų žaizda, akmeniniu monstru, sužalojusiu natūralųjį Nidos kraštovaizdį.
Sąskrydžio dalyvių kūryba KNNP direkcijos vadovės Aušros Feser nenuvylė: „Prireikė pusdienio, kol apžiūrėjau visus jų darbus. Jauni architektai demonstruoja naują požiūrį, pažėrė gausybę inovatyvų idėjų. Jų kūriniai įvairiose erdvėse – žaismingi, konceptualūs, veria akį, įkvepia ir žadina malsumą, kartais net provokuoja žiūrovus“.
Kūrėjų griežti reglamentai nekaustė
Eksponuojami sąskrydžio dalyvių darbai, pasak A.Feser, yra eksperimentinio pobūdžio kūryba, vizualiniai akcentai, neprieštaraujantys kertinėms UNESCO reglamentams ir Kuršių nerijos nacionalinio parko režino nuostatoms.
Dauguma viešosiose ir atvirose erdvėse pristatomų projektų – trumpalaikiai, neaišku, kiek laiko jie čia bus. Autoriai juos paliko Neringai, tad kurorto savivaldybė nuspręs, ką su jais daryti – išmontuoti ar dar kurį laiką eksponuoti.
Jaunųjų architektų šį kartą, regis, nekaustė griežtos projektavimo ir statybų Kuršių nerijoje taisyklės, taikomos net laikinųjų statinių kategorijai priskiriamiems objektams. Jų įgyvendinti projektai – ne kokie nors kapitaliniai statiniai, kuriems būtini valdžios leidimai, o atraktyvūs meninės saviraiškos akcentai.
Pagaminti iš lengvų surenkamųjų konstrukcijų ir eksponuojami objektai nedarko Kuršių nerijos kraštovaizdžio, nešiurpina aplinkosaugininkų. Jeigu juos aplaužys vėjai, sugadins krituliai, nuolaužas nebus sunku pašalinti.
Kasmet įvairiose šalyse vykstančios EASA asamblėjos – ko ne pusšimtį valstybių vienijantis tęstinis renginys. Prieš 35 metus įsiplieskęs jaunųjų architektų sąjūdis neblėsta, kiekviena karta brandina vis naujas idėjas ir užmojus.
Pagrindinis tokių architektūros sąskrydžių tikslas – gerinti Europos Sąjungos erdvės miestų ir regionų gyvenimo kokybę, įsigilinus į vietines problemas, teritorijų šeimininkams siūlyti profesionalius ir originalius sprendimus.