Šioje peticijoje jie teigia, kad Lietuvai nereikia stabų, kad
jie – prieš skubotą isterišką paminklizmą.
„Mums reikia gyvybingų, iš tikro gyvenimo kylančių programų,
mūsų valstybės kūrimo ir stiprinimo idėjų, kurios sutelktų Lietuvos
visuomenę ir stiprintų viltį.
Atmename, kai tūkstantinės minios akivaizdoje tuometinėje
Lenino aikštėje buvo demontuotas paminklas sovietinės imperijos
stabui Leninui. Tuomet aikštės centre atsivėrė švari erdvė – tikras
laisvės ženklas, kurį kiekvienas pripildėme savo gyvenimo turiniu
ir tikėjimu Lietuva, bendro gėrio kūrimu. Švari erdvė iki dabar
buvo išsaugota, joks naujas stabas joje nebuvo pastatytas“, –
rašoma peticijoje.
Nūnai ne paminklų statymo metas, o naujų idėjų, kurios mus
atnaujintų, laikas. Lietuvai, įžengusiai į valstybės atkūrimo
100-mečio jubiliejaus metus, labiausiai reikia vilties turinio, o
ne sustabarėjusių konstruktų, teigia peticijos autoriai.
„Taip, Vytis yra mūsų valstybės ženklas, mūsų herbo centras“, –
pritariama peticijoje. Jis vainikuoja Simono Daukanto aikštėje
Respublikos Prezidento rūmų fasadą, Vytis plazda mūsų vėliavoje,
ženklina visus valstybės institucijų dokumentus.
„Bet pagrindinės paminklo bėdos yra bent dvi. Pirma, nevykusi
idėja – kam Vytis mojuos kardu, ar ne Genocido aukų muziejui?
Antra, dėl žemokos meninės kokybės žirgas, deja, atrodo
apgailėtinai. Pretenzijos į realizmą, bet anatomiškai žirgo
skulptūra neįtikina, nežavi. Raitelio poza yra beveik neįmanoma
derinyje su žirgo poza. Stilizuotas sprendimas šiek tiek gelbėtų,
bet tik šiek tiek“, – rašoma peticijoje.
Anot peticijos autorių, Vyčio negalima savintis, negalima jo
profanuoti niekam, prisidengiant dirbtinai sulipdytų fondų,
komitetų sprendimais. Vytis yra mūsų valstybės vizitinė kortelė,
rodanti piliečių tapatybę tėvynėje ir visame pasaulyje. Tai yra
mūsų visų, o ne kokių nors atskirų grupuočių nuosavybė.
Kreipdamiesi į Prezidentę, Seimo Pirmininką, Ministrą
Pirmininką, kultūros ministrę ir Vilniaus miesto merą, meno ir
kultūros atstovai prašo Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto
vadovus išsaugoti Lukiškių aikštėje laisvės erdvę, palikti aikštę
švarią ir jaukią žmonių susitikimams, buvimo kartu džiaugsmui kaip
laisvės ir vilties erdvę dabarties ir ateities Lietuvai.
„Čia ne tik ir ne tiek meninės kokybės, profesionalumo
klausimas. Tai jau gerokai daugiau – čia jau pažeidžiamos žmogaus,
kiekvieno vilniečio, Lietuvos piliečio teisės, kai atskira
grupuotė, fondas mėgina uzurpuoti širdžiai mielą laisvoje Lietuvoje
tapusią Vilniaus teritoriją“, – mano peticijos autoriai.