Šioje peticijoje jie teigia, kad Lietuvai nereikia stabų, kad jie – prieš skubotą isterišką paminklizmą.
„Mums reikia gyvybingų, iš tikro gyvenimo kylančių programų, mūsų valstybės kūrimo ir stiprinimo idėjų, kurios sutelktų Lietuvos visuomenę ir stiprintų viltį.
Atmename, kai tūkstantinės minios akivaizdoje tuometinėje Lenino aikštėje buvo demontuotas paminklas sovietinės imperijos stabui Leninui. Tuomet aikštės centre atsivėrė švari erdvė – tikras laisvės ženklas, kurį kiekvienas pripildėme savo gyvenimo turiniu ir tikėjimu Lietuva, bendro gėrio kūrimu. Švari erdvė iki dabar buvo išsaugota, joks naujas stabas joje nebuvo pastatytas“, – rašoma peticijoje.
Nūnai ne paminklų statymo metas, o naujų idėjų, kurios mus atnaujintų, laikas. Lietuvai, įžengusiai į valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus metus, labiausiai reikia vilties turinio, o ne sustabarėjusių konstruktų, teigia peticijos autoriai.
„Taip, Vytis yra mūsų valstybės ženklas, mūsų herbo centras“, – pritariama peticijoje. Jis vainikuoja Simono Daukanto aikštėje Respublikos Prezidento rūmų fasadą, Vytis plazda mūsų vėliavoje, ženklina visus valstybės institucijų dokumentus.
„Bet pagrindinės paminklo bėdos yra bent dvi. Pirma, nevykusi idėja – kam Vytis mojuos kardu, ar ne Genocido aukų muziejui? Antra, dėl žemokos meninės kokybės žirgas, deja, atrodo apgailėtinai. Pretenzijos į realizmą, bet anatomiškai žirgo skulptūra neįtikina, nežavi. Raitelio poza yra beveik neįmanoma derinyje su žirgo poza. Stilizuotas sprendimas šiek tiek gelbėtų, bet tik šiek tiek“, – rašoma peticijoje.
Anot peticijos autorių, Vyčio negalima savintis, negalima jo profanuoti niekam, prisidengiant dirbtinai sulipdytų fondų, komitetų sprendimais. Vytis yra mūsų valstybės vizitinė kortelė, rodanti piliečių tapatybę tėvynėje ir visame pasaulyje. Tai yra mūsų visų, o ne kokių nors atskirų grupuočių nuosavybė.
Kreipdamiesi į Prezidentę, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, kultūros ministrę ir Vilniaus miesto merą, meno ir kultūros atstovai prašo Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto vadovus išsaugoti Lukiškių aikštėje laisvės erdvę, palikti aikštę švarią ir jaukią žmonių susitikimams, buvimo kartu džiaugsmui kaip laisvės ir vilties erdvę dabarties ir ateities Lietuvai.
„Čia ne tik ir ne tiek meninės kokybės, profesionalumo klausimas. Tai jau gerokai daugiau – čia jau pažeidžiamos žmogaus, kiekvieno vilniečio, Lietuvos piliečio teisės, kai atskira grupuotė, fondas mėgina uzurpuoti širdžiai mielą laisvoje Lietuvoje tapusią Vilniaus teritoriją“, – mano peticijos autoriai.
