„Taip, mes visada šnekėjome, kad pats kūrinys vis tiek turi
būti saugomas, bet nebūtinai eksponuojamas viešojoje erdvėje. Jei
jis atsidurtų tam tikroje saugykloje, tai būtų pozityvu. Manau, kad
tai turėtų būti valstybinės saugyklos, nes objektai buvo sukurti
už tuometinius valdiškus pinigus, valstybės ir turėtų priimti
sprendimą“, – sakė ji, paklausta, ar sutiktų, jog
skulptūras perimtų muziejus, o jos vėliau būtų saugomos
sovietiniu paveldu besirūpinančiame Grūto parke.
Ji priminė 1990-ųjų Vyriausybės nutarimą dėl sovietinio
laikotarpio skulptūrų ekspozicijos – šio dokumento pagrindu šalia
Druskininkų ir buvo įkurtas Grūto parkas. Anot jos, atidavus
skulptūrą į privačias rankas, negalėtų būti užtikrinama, jog
su sovietinio realizmo meno pavyzdžiais susipažintų platesnė
visuomenės dalis. Tuo metu jei skulptūros atitektų Lietuvos dailės
muziejui ir būtų apskaitomas kaip muziejinis eksponatas, jos savaime
įgytų teisinę apsaugą.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson po pasitarimo su
Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi prieš kelias savaites sakė, kad
Vilniaus savivaldybės šiuo metu saugomas skulptūras būtų galima
atiduoti saugoti Lietuvos dailės muziejui, kuris savo ruožtu jas
perduotų į Grūto parką ekspozicijai. Meras užsiminė, kad
svarstoma ir alternatyva – galbūt skelbti viešą konkursą kūrinių
saugojimui. R.Šimašius taip pat užsimena skulptūras norintis
matyti arčiau Vilniaus. Kurį variantą rinktis, savivaldybė žada
apsispręsti per artimiausius mėnesius.
Anot D.Varnaitės, skulptūros ne tik turi teisinę apsaugą, bet
yra ir valstybės saugomas objektas, todėl jas saugoti
įpareigojantį paveldosauginį statusą gali panaikinti tik Kultūros
ministerija.
Žaliasis tiltas ir jo skulptūros, ant kurių matomi sovietiniai
simboliai, oficialiai yra saugomas kultūros paveldo objektas. Vienoje
iš skulptūrų, karių laikomos vėliavos smaigalyje, vaizduojamas
sovietinis simbolis kūjis su pjautuvu. Skulptūras jų savininkė –
Vilniaus miesto savivaldybė su KPD leidimu nukėlė 2015-ųjų
liepą, dėl avarinės jų būklės ir jų grąžinti nebežadėjo.
Šių kūrinių klausimas įstrigo, kai pernai kovą Nekilnojamojo
kultūros paveldo vertinimo taryba pasiūlė jas braukti iš
nekilnojamojo paveldo vertybių sąrašo, tačiau tuometinis Kultūros
ministras neįvykdė reikalingų procedūrų.
Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado
projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė
rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas
keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų
skulptūromis.
Kritikai, reikalavę nuimti skulptūras, teigė, kad tai –
sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už
Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.