„Knygų Partenonas“ – vienas įspūdingiausių Kaselyje surengtos šiuolaikinio meno parodos „Documenta 14" kūrinių.
Kaip ir garsioji Atėnų šventykla, jis – 70 metrų ilgio, apie 30 metrų pločio ir 10 metrų aukščio, o statinio pagrindas, sienos ir kolonos suformuoti iš daugybės knygų.
Tai uždraustos knygos, bet tarp jų nėra nei pornografijos, nei Adolfo Hitlerio kūrybos. Taip nusprendė šio kūrinio autorė 74-erių argentinietė Marta Minujin.
Nevengia politinių temų
Menininkės iš Argentinos kūrinys primena, jog šių metų parodos „Dokumenta“ pagrindinis šūkis pabrėžia tikrosios demokratijos svarbą – „Mokytis iš Atėnų“.
Nuo 1955 metų kas penkmetį Kaselio mieste rengiama „Documenta“ niekada neapeina skaudžių politinių temų. Šiemet tai ne tik emigrantų krizė, bet ir po diskusijų dėl Europos Sąjungos finansinės paramos gerokai atšalę Vokietijos santykiai su Graikija.
Neatsitiktinai parodą atidarė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su Graikijos prezidentu Prokopiu Pavlopoulos.
Vokietijos vadovas pakvietė susirinkusius atsikratyti prietarų ir pažvelgti į pasaulį iš kito žmogaus perspektyvos, nes tik taip galime atrasti mums visiems bendrus ir svarbius dalykus.
Protestas prieš cenzūrą
Šiemet parodoje „Dokumenta“ dalyvauja 160 menininkų, o jų darbai rodomi ne tik muziejuose, bet ir visame mieste. Yra net 30 ekspozicijų vietų.
Viena jų – aikštė, kurioje 1933 metais nacių partijai priklausantys studentai sudegino apie du tūkstančius žydų bei marksistų parašytų knygų. Kaip tik čia ir pastatytas „Knygų Partenonas“.
Savanoriai statinio konstrukciją padengė net 100 000 knygų. Sutemus knygų šventovė apšviečiama kaip tikras architektūros paminklas.
Tai kada nors buvę uždrausti ar šiuo metu kurioje nors šalyje draudžiami leidiniai. M.Minujin savo darbu išreiškia pasipriešinimą bet kokios formos cenzūrai ir vadina jį labiausiai politizuotu savo kūriniu.
Pirmoji šio darbo versija buvo sukurta 1983 metais Argentinoje. Žlugus kariniam režimui menininkė surinko visas karinės chuntos uždraustas knygas ir iš jų pastatė graikiškos demokratijos simbolį – Partenoną.
Po penkių dienų du didžiuliai kranai atsargiai pargriovė visą konstrukciją ir žmonės galėjo išsidalinti visas tas knygas.
Knygos atiteks žmonėms
Kaselyje Partenonas irgi ilgai nestovės. Pirmiausia, jis bus kuriamas beveik visą parodos laiką. Autorės paskatinti žmonės, leidėjai, knygų autoriai iki šiol gabena į parodą uždraustas knygas. Menininkės pagalbininkai įtraukia jas visas į sąrašą, kuriame jau dešimtys tūkstančių pavadinimų.
Tačiau ne visos knygos uždraudžiamos politinės cenzūros, todėl autorė, kuriai talkina Kaselio universiteto studentai, atidžiai atrenka savo kūriniui tinkamus leidinius.
Tai nėra labai paprasta, nes, pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje nebuvo oficialių draudžiamų knygų sąrašų. Netinkamiems rašytojams pasakydavo, kad jų knygos neįmanoma išleisti, nes šalyje kaip tik tuo metu labai trūksta popieriaus.
Taigi, tarp 100 000 Partenoną dengiančių knygų kol kas yra tik įvairūs apie 170 pavadinimų knygų leidimai.
Atidus žiūrovas vaikštinėdamas šalia jo kolonų gali pamatyti nemažai gerai žinomų leidinių. Tai ne tik islamo sergėtojų pasmerktas Salmano Rushdie romanas „Šėtoniškos eilės“ ar Aleksandro Solženycino pasakojimas apie sovietinį kalėjimą „Pirmajame rate“.
Į cenzūros nagus yra įkliuvusios ir tokios knygos kaip Marko Twaino „Tomo Sojerio nuotykiai“, Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“. Šalia Biblijos – „Don Kichotas“, prie „Daktaro Živago“ – „Vakarų fronte nieko naujo“
Visos knygos atidžiai supakuotos į plastiką, kad būtų apsaugotos nuo permainingų Vokietijos orų. Parodos pabaigoje milžiniškas statinys bus išardytas, o knygos atiteks žmonėms.
Rodomi ir trijų lietuvių darbai
„Documenta“ – vienas įdomiausių ir įtakingiausių meno pasaulio renginių. Ji Kaselio (Vokietija) mieste rengiama kas penkerius metus ir visuomet truka 100 dienų.
Dvi paskutinės parodos praplėtė renginio geografines ribas. Prieš penkerius metus keli „Documenta“ projektai buvo surengti Afganistane, Egipte ir Kanadoje, o šiemet didžiulė paroda-dvynė atidaryta Graikijoje, Atėnų mieste.
Atėnų "Documenta" vyks iki liepos 16 dienos, o Kaselio paroda lankytojų lauks iki rugsėjo vidurio.
Šiemet net trys lietuvių menininkai buvo pakviesti į šią prestižiškiausią šiuolaikinio meno parodą pasaulyje.
"Documenta" ekspozicijoje galima pamatyti ne tik niujorkiečių Jono Meko ar "Fluxus" judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno darbus, bet ir vilniečio Algirdo Šeškaus fotografijas.
Vokietijos lietuvių bendruomenė sukūrė trumputį parodos videogidą, kuriuo dalinasi internete ir socialiniuose tinkluose. Jame nurodyta, kuriose miestą apglėbusios parodos vietose galima pamatyti tautiečių kūrinius.
Vienos dienos bilietas į parodą kainuoja 22 eurus, dviejų dienų – 38 eurus, o toks, kuris galioja visą parodos laiką, – 100 eurų.
Parodai „Documenta“ surengti prireikė apie 34 milijonų eurų. Pusė šios sumos – miesto ir šalies pinigai, o kiti – rėmėjų lėšos.
Parengė Rūta Mikšionienė
