Lukiškių aikštės memorialas: balsavimas artėja prie pabaigos

Nuo lapkričio 3-iosios iki lapkričio 19-osios galima balsuoti už vieną iš penkių Vilniaus Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymų. Viešosios konsultacijos tikslas – išgirsti šalies gyventojų nuomonę ir kartu priimti sprendimą dėl tinkamiausio Lukiškių aikštės memorialo.

Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose. <br> Eltos nuotr.
Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose. <br> Eltos nuotr.
Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lukiškių aikštė jau sutvarkyta ir laukia memorialinio akcento. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lukiškių aikštė jau sutvarkyta ir laukia memorialinio akcento. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 17, 2017, 11:33 AM

Balsavimas vyksta Vyriausybės administruojamoje e.pilietis platformoje. Visus penkis pasiūlymus Lukiškių aikštės memorialui galima išsamiai apžiūrėti Lukiškių aikštėje įrengtuose specialiuose stenduose arba Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) interneto puslapyje. Galutinis sprendimas bus priimtas atsižvelgiant tiek į specialiai sudarytos ekspertų komisijos, tiek į visuomenės nuomonę.

Tačiau ne visi linkę laukti galutinio sprendimo. Penktadienį visuomeninis judėjimas „Talka kalbai ir tautai“ kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) Vilniaus Lukiškių aikštėje rengia Vyčio – vieno iš penkių siūlomų memorialo projektų – gynimo mitingą.

Penkis iš daugiau kaip 30-ies projektų atrinko Lukiškių aikštės sutvarkymo komisija.

Kūrybinėse dirbtuvėse savo projektus tobulino architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis su kolektyvu „aexn“, skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius, fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra bei kūrybinė grupė, kurią sudaro architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius ir skulptorius Arūnas Sakalauskas (pastarasis autorių kolektyvas visuomenei pažįstamas kaip Vyčio paramos fondo kuriamo memorialo projekto autoriai).

Būsimojo memorialo tikslas – įamžinti ir pagerbti kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą. Ekspertų komisija siekė atrinkti pirmiausia tas idėjas, kurios neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir šiuo metu įgyvendinamam architektūriniam aikštės piešiniui, taip pat – tas, kurios, komisijos nuomone, geriausiai atsako į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Svarbus kriterijus – idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.

Tad kaip atrodytų Lukiškių aikštės memorialas?

Kūrybinės grupės, kurią sudaro architektai G.Čaikauskas, K.Akelaitis, L.Naujokaitis, dailininkas R.Dichavičius, skulptorius A.Sakalauskas, siūlomas memorialas susideda iš trijų pagrindinių elementų – memorialinio apskritimo aikštės grindinyje, Vyčio skulptūros su horizontaliu postamentu ir valstybinės vėliavos ant stiebo aikštės centre.

Memorialinis apskritimas – daugiaprasmis etnografinis ženklas „Rėdos ratas“ – formuojamas kaip aikštės kompozicijos branduolys. Tai skelto granito trinkelėmis grįstas ir pjauto granito plokštėmis įrėmintas apskritimas, projektuojamas aikštės grindinyje ties ašimi, kuri jungia Aukų gatvėje (į pietus nuo aikštės) esančius memorialus su šiaurinėje aikštės pusėje stovinčiu kryžiumi, skirtu 1863 m. sukilėliams atminti.

„Rėdos ratas“ šiame projekte simbolizuoja 2018-aisiais minimą 100-metį nuo Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo. „Rėdos rato“ kraštuose komponuojamos granitinės plokštės su Lietuvos Nepriklausomybės ir Nepriklausomybės atkūrimo aktų tekstais. Šiaurinėje rato dalyje suprojektuotos pusapvalės granitinės plokštės, kuriose įamžinamas 1918-1990 metų laikotarpio aukų mastas. Jose lietuvių ir anglų kalbomis įvardijama, kiek Lietuvos piliečių šiuo laikotarpiu žuvo kovose, sukilimuose, įkalinimuose, teroro aktuose, taip pat – kiek jų buvo ištremta ir pasitraukė nuo okupacinio režimo.

Architektas T.Grunskis ir jo kūrybinė komanda Lukiškių aikštės grindinyje, pradedant ties Gedimino prospektu, siūlo įrengti iš Vyčio kryžiaus formos segmentų sudarytą aikštės dangą. Kiekvienas čia esantis Vyčio kryžius ženklintų vieno iš žuvusiųjų gyvybę. Numatyta pagaminti šio kryžiaus formos šviečiančius dangos elementus, idealiai pritaikytus lauko sąlygoms ir keičiančius šviesos spalvą trimis režimais: žuvusiojo gimimo dienos data kasmet būtų pažymima geltona šviesa, žūties diena – raudona, o vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės dieną – visi elementai šviestų balta šviesa.

Lukiškių aikštės šiaurinėje dalyje, ties 1863-ųjų sukilimo aukų memorialo vieta, siūloma įrengti Sukilėlių alėją – rusenančia šviesa apšviestą taką, kuris į kiekvieną juo einantį reaguotų intensyvesne šviesa. Šiame grindinyje būtų sužymėtos reikšmingos Lietuvai sukilimų datos. Tai būtų memorialinis takas, skirtas kovojusiųjų ir žuvusiųjų sukilimuose atminčiai.

Likusioje Lukiškių aikštės erdvėje – medžiais, žole ir kitais augalais apželdintame plote – siūloma įrengti į žemę įmontuotus šviestuvus, kurie naktį šviestų lyg jonvabalių pilnas laukas. Ši šviesa būtų skirta rezistencijos judėjimui, kuriame dalyvavusieji nuo dienos šviesos slėpėsi naktyje.

Skulptorius ir dizaineris A.Labašauskas siūlo į aikštę pažvelgti kaip į laisvą viešą erdvę. Jo pasiūlymas – formuoti memorialą įtraukiant pačioje aikštėje vykstančius gyvus procesus. Savo pasiūlymu A.Labašauskas klausia: ar koks nors monumentas gali atstoti pievoje bėgiojančių vaikų, kamuolį spardančių mamų, sumuštinius tepančių tėvų ir šachmatais žaidžiančių senjorų vaizdą? Jo manymu, piliečiai pačiu savo buvimu viešojoje erdvėje kiekvieną akimirką kuria vis naują laisvės vaizdinį, turintį daugybę scenarijų ir galimybių, priklausantį jį kuriantiems laisvos Lietuvos piliečiams ir už laisvę kovojusiems.

Autorius siūlo aikštėje suformuoti kalvą, kurios pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas šlaitas, būtų užbaigtas vertikaliu, griežtos formos, skulptūrinės plastikos memorialiniu reljefu. Likusi kalvos dalis susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį.

Autorius siekia, kad suformuotame landšafte įkurdintas minimalistinis reljefas primintų, kam turime būti dėkingi už savo privilegiją gyventi laisvi. Ornamentiškoje skulptūrinėje formoje būtų įrašyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai (Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė ir kiti). Yra žinoma, kad slapyvardžiais buvo naudojamasi tiek 1863 metų sukilime, tiek pokario rezistencijos judėjime, ir kad po vienu slapyvardžiu neretai slėpdavosi bent keli žmonės, idant suklaidintų juos persekiojusius agentus. Tokiu būdu memoriale bus įamžinti ne keletas konkrečių kovotojų, o visi, vienaip ar kitaip prisidėję prie laisvės kovų.

A.Lelešiaus siūlomas memorialas – devynių mažosios architektūros kūrinių – nedidelių baseinėlių – kompozicija, išsidėsčiusi visame aikštės plote Vyčio kryžiaus forma. Kiekvienas iš devynių akcentų šiame projekte simbolizuoja vieną Lietuvos valstybingumo šimtmetį, pradedant XIII ir baigiant XXI amžiumi. Šis kryžius skirtas atminti visiems, žuvusiems kovoje nuo Mindaugo laikų iki šių dienų, ir patrauklia forma priminti Lietuvai svarbiausius praėjusių šimtmečių įvykius.

Filmų ir meno instaliacijų kūrėjo D.Žiūros siūlomo memorialo projekte sujungiami du tradiciniai atminties pagerbimo ritualai – tylos minutė ir garbės sargyba. Tačiau jo siūlomoje garbės sargyboje budėtų ne kariškiai, atstovaujantys šalies piliečius – šiame memoriale amžinoje garbės sargyboje galėtų stovėti kiekvienas iš mūsų. Svarbiausias D. Žiūros siūlomo memorialo projekto tikslas – įamžinti atmintį, kurią palaiko ne statiška reprezentacinė forma, bet konkretus veiksmas, savanoriškas dalyvavimas.

D.Žiūra kviečia visus, norinčius tylos minute pagerbti žuvusių ir kovojusių už Lietuvos laisvę atminimą. Šiam ritualui sukurta erdvė – tai ir rimties, susikaupimo vieta, ir minimalistinė filmavimo studija, kurioje ritualo metu įrašomas trumpas begarsis filmas – dalyvaujančiojo videoportretas. Kiekvienas toks įrašas netrukus papildo nuolat augantį portretų archyvą, o šiame archyve besikaupiantys įrašai nenutrūkstamai transliuojami aikštėje – amžinosios garbės sargybos ekrane – ir specialiame projekto tinklapyje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.