Ši Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorės L. Drazdauskaitės personalinė paroda veiks iki sausio 5-osios. „Parodos tema ir galerijos patalpa atkreipė mano dėmesį į tą ribą, kur realūs paviršiai tampa tapyba, o nutapyti – beveik „objektais“. Iš šios situacijos man beliko ieškoti „Avarinio išėjimo“ apniūkusiame danguje autobusu važiuojant į Šančius“, – pasakojo autorė.
Anot galerijos atstovų, „STILLELEVEN. Natiurmortas. Vienuolika kadrų“ yra pirmoji Vokietijoje gyvenančios, kuriančios ir pripažinimo sulaukusios P. Gilytės personalinė paroda Lietuvoje. Su ja grįždama į Kauną, miestą, kuriame pradėjo meno studijas, kūrėja taip pat sugrįžta prie klasikinės meno formos – natiurmorto – tyrimo. Autorės kūrybai būdinga ją dominančias temas nagrinėti pasitelkiant įvairiausias stilistikas, medžiagas, objektus, mechaninius elementus, taip pat – kviestis bendradarbiauti kvalifikuotą komandą – kompozitorius, operatorius, fotografus, bet kokius profesionalus, kurie padėtų drąsiai eksperimentuoti ir pasiekti užsibrėžtą tikslą – unikalų kūrinį.
Šioje P. Gilytės parodoje natiurmortas svarbus ne kaip tradicinis paveikslas, o kaip erdvės, objektų ir kadrų sąveika. Lietuviškai natiurmortas verčiamas kaip negyvoji gamta, iš prancūziško nature morte. Angliškas still life pavadinimas nurodo besielę, sustingusią natūrą. O olandų kalba – natiurmortas stilleven gali būti interpretuojamas, kaip nenutrūkstantis, tylus, sustabdytas gyvenimas. Tuo natiurmortas artimas P. Gilytės naudojamai videomedijai, kuri užfiksuoja gyvenimo judėjimą, sutalpindama jį į laikmeną, technikai padedant gebančią atkurti to judesio dvelksmą.
Parodoje, kurią aplankyti galima iki sausio 12-osios, nesunku „išvysti, išgirsti arba užuosti vašką, žvakides, laikrodžius, medžiagą, karpius bei cukrinius kilimus – 11 praėjusių metų, sutalpintų viename kūrinyje“, pabrėžiama galerijos „Meno parkas“ pranešime.
