Neseniai Vilniuje kilo diskusija, ką daryti su sostinės centre stovinčiu paminklu sovietiniam rašytojui P.Cvirkai. Vilniaus savivaldybės sudarytos komisijos nariai mano, kad jį reikia nukelti, nes šis rašytojas ir jo veikla sovietų okupacijos metais vertinama prieštaringai.
Kaune taip pat yra paminklinis biustas, skirtas P.Cvirkai. Jis pastatytas K.Donelaičio gatvės 13-ojo namo kieme, atokiau nuo gatvės, todėl ne visiems krinta į akis.
P.Cvirka 1934–1935 metais gyveno šio pastato rūsyje. Nuo 1951 iki 1991 metų name veikė P.Cvirkos memorialinis muziejus. 1959 metais greta namo pastatytas rašytojo biustas išlikęs iki šių dienų. Jo autorius – skulptorius Viktoras Palys.
Dabar šiame pastate veikia Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaikų literatūros padalinys. Pats biustas yra Kauno savivaldybės nuosavybė.
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas neslėpė, kad prieštaringai vertinamų su sovietiniais laikais susijusių asmenybių įamžinimas ir tai, kaip su tokiais atminimo ženklais elgtis, dabar visoje Lietuvoje yra aktuali problema.
„Kaune beturime tik būtent P.Cvirkos paminklą. Daugiau sovietinio palikimo nebėra. Manome, kad paminklą reikėtų išmontuoti. Kaip su juo elgtis toliau, dar bus spendžiama ir nuspręsta šiais metais“, – sakė S.Rimas.
Paveldo specialistas sakė, kad su biusto autoriaus V.Palio palikuoniais dar prieš keletą metų ši problema buvo aptarta.
„Siūlėme, kad biustas galėtų būtų perkeltas į Klangius – P.Cvirkos gimtinę, kur veikia jam skirtas muziejus. Tačiau tada skulptoriaus artimieji tam nepritarė.
Taip pat paminklas gali atsidurti ir Grūto parke arba jį gali pasiimti skulptoriaus giminės. Su jais išeities ieškosime ir toliau“, – sakė S.Rimas.
S.Rimas sakė, kad K.Donelaičio gatvės 13-ajame name kur kas ilgiau – 1931–1939 metais gyveno kita iškili asmenybė – tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius. Ant namo yra jam skirta atminimo lenta su bareljefu, tačiau jei būtų siūlymų jam pastatyti paminklą, tokie planai būtų svarstomi.
Pasiūlė saugoti kaip mūsų istorijos dalį
Jurgis Rimvydas Palys
Architektas
„P.Cvirkos biustą sukūrė mano tėvas V.Palys. Sutinku, kad šis rašytojas yra kiek raudonas, kaip ir Salomėja Nėris.
Vis dėlto šis veikėjas nevertinamas kaip Lietuvos tautos priešas, todėl manau, kad jo biustą reikėtų palikti ten, kur jis stovi. Tuo labiau kad jis yra atokiau nuo gatvės, ne visi jį ir pastebi.
Šį paminklą labiau vertinu ne politiškai, bet kaip Lietuvos ir miesto istorijos dalį, kaip mieste esančių atminimo ženklų istoriją. Ją reikia saugoti, nes Kaune įvairius istorijos vingius atspindėję atminimo ženklai pamažu nyksta.“
