125-osioms A.Galdiko gimimo metinėms skirtoje retrospektyvoje pristatomi kūriniai iš muziejaus rinkinių pradedant ankstyvaisiais ir baigiant priverstinėje emigracijoje – Freiburgo ir amerikietiškuoju periodais – sukurtais darbais.
A.Galdiką žinome kaip menininką, kurio kūryboje jaučiama įvairių XX a. meno krypčių įtaka. Ši paroda – tai galimybė prisiminti universalaus menininko darbus, žvilgsnį fokusuojant į stilistines bei skirtingų dailės sričių briaunas. Jose įvairiais raidos tarpsniais susipina simbolizmo, impresionizmo, art deco, ekspresionizmo, siurrealizmo, abstrakcionizmo, lietuvių liaudies meno įtakos.
Lietuvių modernizmo puoselėtojo kūriniams būdingas cikliškumo principas – daugybės variantų ieškojimas, tapęs dailininko kūrybos būdu. Tarsi atkeliavę iš XIX a. kaimo kapinaičių, šventųjų, lietuviško peizažo motyvai atkartojami visuose kūrybos perioduose: tiek impresionistiniuose, tiek kubistiniuose. Matomi ekspresyvūs fovizmo, futurizmo elementų turintys ir abstraktūs to paties motyvo variantai.
Kūrybinį kelią A.Galdikas pradėjo nuo grafikos. Dailininkas dirbo medžio ir linoraižinio, oforto, grotažo technika, sukūrė lakštinės, iliustracinės ir taikomosios grafikos darbų.
Parodoje eksponuojami chrestomatiniai A.Galdiko kūriniai, taip pat visuomenei mažiau žinomi ekspresyvūs peizažai. Stilistinė grafikos raida glaudžiai susijusi su tapybos raida – tie patys motyvai kartojami ir grafikos darbuose, ir tapyboje. Pastarajai būdingas gaivališkas eksperimentavimas, ieškojimų srautas. Parodoje ir kūrybiniame palikime skaičiumi vyrauja temperos technika atlikti paveikslai. Greta pristatomi aliejinės tapybos pavyzdžiai, gana reti A.Galdiko kūryboje portretai bei emigracijoje kurtos abstrakcijos.
Pagrindinis parodos akcentas – per karus ir sovietmetį muziejaus fonduose išsaugotas monumentalus dekoratyvinis pano LIETUVA, sukurtas 1937 metais pasaulinei parodai Paryžiuje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“ ir joje laimėjęs Didįjį prizą.
Eksponuojama toje pačioje Paryžiaus parodoje aukso medalį laimėjusio „Šarūno“ scenografijos maketo rekonstrukcija (aut. Irma Balakauskaitė) iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, taip pat scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, sukurti režisieriaus Andriaus Olekos-Žilinsko statytiems spektakliams „Šarūnas“ (1929 m.) ir „Sabbatai Cevi, arba Mesijo galas“ (1931 m.) bei planuotam „Vasarvidžio nakties sapnui“.
A.Galdikas žinomas ir kaip litų banknotų bei pašto ženklų autorius. (LS)
Saugoma per tūkstantį kūrinių
A.Galdiko kūriniai M.K.Čiurlionio dailės muziejuje kaupti sistemingai, pradedant pirmosiomis parodomis, taip pat vėliau – karo metais bei sovietmečiu.
Praėjus keletui metų po dailininko mirties, 1973 metais našlė Magdalena Draugelytė-Galdikienė padovanojo M.K.Čiurlionio dailės muziejui 96 abstrakčius peizažus, kuriuos autorius, pasitaręs su Vytautu Bičiūnu, buvo atrinkęs pervežti į Lietuvą.
Dar 66 abstrakcijų siuntą iš Švenč.Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo seserų vienuolyno Putname (JAV), Konektikuto valstijoje, 1991 metais atvežė Beatričė Vasaris.
A.Galdiko palikimas, esantis Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, vienas gausiausių: šiuo metu čia saugoma per 1000 jo kūrinių.
Paroda veiks iki spalio 7 dienos.
