Jau tada 28 dalyviai iš 12 Europos valstybių kūrė stiklo studijoje improvizuojant ir skambant gyvam džiazui. Antrą simpoziumą 2014 metais papildė fotomenininkai, kurių fiksuotos kūrybinio proceso akimirkos Panevėžio miesto dailės galerijoje eksponuotos su sukurtais stiklo kūriniais. Simpoziumo uždarymą vainikavo lazerių šou.
Šiųmetiniame, trečiajame, simpoziume minėti žanrai ne tik išsaugoti, bet dar papildyti vietos ir ne vietos literatų pasirodymais. Juk pagrindiniai renginio herojai, stiklo menininkai, šįkart atstovauja 12 valstybių – Suomijai, Švedijai, JAV, Nyderlandams, Jungtinei Karalystei, Kinijai, Lenkijai, Čekijai, Latvijai, Rusijai ir Lietuvai.
Panevėžio gyventojai ir svečiai tradiciškai galės stebėti kūrybos procesą studijoje „Glasremis“. Tas procesas, tiesą sakant, dėl technologinių ypatumų yra pakankamai įspūdingas. Jį dar „pastiprins“ gyvai skambėsiantis džiazas.
„Pasaulyje stiklo meno simpoziumų nėra labai daug, taigi atsirinkti ir sukviesti menininkus ypatingos problemos nėra, juo labiau kad „stikliorių“ susibūrimai primena giminės suėjimus – viskas vyksta šeimyniškai, apsieinant be viešojoje erdvėje beveik privalomo žvaigždžių eksponavimosi, – kalbėjo viena suimpoziumo rengėjų Indrė Stulgaitė-Kriukienė. – Simpoziumas – tai ir naujų idėjų, ir technologijų pristatymas, nes meninis stiklas yra nuo technologinės bazės ypač priklausomas ir nepigus užsiėmimas.
Brangi ir medžiaga (ją dažniausiai tenka siųstis iš Kinijos), ir technologinės bazės išlaikymas. Todėl su karštu stiklu dirbančių menininkų Lietuvoje tėra vienetai, o „Glasremis“ studija tarp jų – didžiausia. Meninio stiklo simpoziumas turi ir edukacinę misiją, mat šis žanras bei jo atstovai gausiu dėmesiu Lietuvoje nesimėgauja.
Nors Vilniaus Stiklių gatvėje kabo lentelė su priminimu, jog pirmas lietuvių stiklius Martynas Paleckis savo manufaktūrą čia atidarė 1547 m., bet stiklo amatininkų istorija Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių gana fragmentiška.
Lietuvių stiklo menininkų gretos nėra gausios, stiklo žanras mūsų šalyje dažniausiai laikytas ir tebelaikomas tik funkcinių daiktų darymu, nors pasaulyje meninis stiklas visada peržengė vadinamojo „taikomojo meno“ ribas.
Panevėžyje technologinė bazė kurta ne vienerius metus, šis simpoziumas trečiasis, taip žingsnis po žingsnio mėginame šio žanro lietuvišką versiją iš Aukštaitijos sostinės pristatyti pasaulyje.“
