Vokiečių menotyrininkas nustebino savo požiūriu į MO muziejų

„Kodėl jūs laiku neišvažiavote gyventi į Niujorką?“ – lietuvių menininkui Deimantui Narkevičiui rėžė vokiečių menotyrininkas ir kuratorius Julianas Heynenas.

Sostinės „Vartų“ galerijai įsitvirtinti tarptautinėje meno scenoje padėjusi L.Rutkutė su kuratoriumi D.Marzona ir menotyrininku J.Heynenu (dešinėje).
Sostinės „Vartų“ galerijai įsitvirtinti tarptautinėje meno scenoje padėjusi L.Rutkutė su kuratoriumi D.Marzona ir menotyrininku J.Heynenu (dešinėje).
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 6, 2018, 12:22 PM

Nemėgstantis kalbėti užuolankomis J.Heynenas į Vilnių buvo atvykęs „Vartų“ galerijos kvietimu. Jis su Berlyno galerininku Danieliu Marzona dalyvavo pokalbyje apie meno kolekcionavimą.

Po diskusijos „Vartų“ galerijoje buvo atidaryta paroda „Keturi kambariai su vaizdu“, kurios kuratorius D.Marzona pristatė dviejų lietuvių menininkių ir dviejų Vokietijoje gyvenančių kūrėjų darbus.

Jie siūlo pažvelgti į tai, ko kasdieniame gyvenime nepastebime. Tai ir ketvirtasis matmuo, kuriame netikėtai atauga rankos pirštai, ir žvilgsnis į skulptūros istoriją iš virtualios realybės, ir protezai kūnui ar mintims.

Kolekcininkai investuoja kitaip

Kalbėdami apie konceptualaus ir minimalistinio meno kolekcionavimą vokiečių ekspertai pabrėžė, kad patikimo meno kolekcionavimo recepto vis dar nėra.

„Žmogui, kuris norėtų pradėti kolekcionuoti šiuolaikinį meną, galėčiau patarti neskaityti meno žurnalų ir pranešimų socialiniuose tinkluose apie tai, kas vyksta meno pasaulyje. Tai būtų humoristinis patarimas“, – kalbėjo J.Heynenas.

Jam pritarė D.Marzona ir priminė, kad meno rinkoje kasdien atrandami nauji talentai, kurie pristatomi kaip tikri genijai.

„Reikia tik skirti tam šiek tiek laiko, apsižvalgyti ir susikaupus pamąstyti, kodėl vienas darbas tau patinka, o kitas visai nevilioja. Svarbu įsiklausyti į save, o ne į patarimus tų, kurie siūlo investuoti į kokio nors autoriaus darbus žadėdami pelną“, – sakė galerininkas.

Kūrėjo mirtis – ne išeitis

Šiaip ar taip, kaip vis dėlto įgyti žinių, kad nors kiek susigaudytum, kas vyksta meno pasaulyje?

Akivaizdu, kad reikia išsiugdyti tam tikrą jautrumą menui, kad galėtum pajusti, jog dvidešimtmečio kūrinyje glūdi kažkas tokio, kas ateityje leis jam tapti didžiu kūrėju. Tačiau kaip tą jautrumą išsiugdyti? J.Heynenas prisipažino, kad atsakymo į šį klausimą jis ir pats nežino. Tačiau yra įsitikinęs, kad tiesiausias kelias į meno pasaulį – galerija.

„Labai svarbūs yra ryšiai, užsimezgantys tarp galerijos atstovų, kurie pristato ir paaiškina darbus, ir žmogaus, norinčio pirkti meno kūrinį. Tai dažniausiai būna ne tik komercija, bet ir draugystės užuomazga“, – sakė menotyrininkas, dirbęs ne vieno Vokietijos muziejaus direktoriumi.

Klausytojui paklausus, ar geriau pirkti jau mirusių ar dar kuriančių menininkų darbus, J.Heynenas replikavo, kad protingiausia pirkti gerų menininkų darbus. „Yra daug prastų mirusių dailininkų“, – juokėsi ekspertas.

Kritikavo MO muziejų

Į pokalbį įsitraukė ir menininkas Deimantas Narkevičius, kurio darbai jau įvertinti svarbiais tarptautiniais prizais ir mielai perkami Europos muziejų ir kolekcininkų. Jis papasakojo, kad prieš porą dešimtmečių užsienio kolekcininkas norėjo įsigyti vieną jo filmą, bet prieš tai paklausė, kokia tų darbų kaina Vilniuje ir kiek žmonių bei muziejų Lietuvoje jau yra juos įsigiję.

Tuo metu mūsų muziejai nepirko šiuolaikinio meno, kolekcininkų nebuvo, o šalyje veikė vos viena rimtesnė komercinė galerija. Tai išgirdęs kolekcininkas atsakė, kad nors jam ir patinka D.Narkevičiaus kūrinys, jis jo nepirks. Menininkas paklausė diskusijos dalyvių, ar visa tai kolekcininkams iki šiol svarbu?

„Situacija, kurią nupasakojote, man gerai pažįstama. Vienas lenkų menininkas po Berlyno sienos griuvimo tapo ypač populiarus tarptautiniame meno pasaulyje. Kalbėdami apie jo kūrinius kolegos ir kolekcininkai visuomet pridurdavo, kad jis jau gyvena Niujorke“, – prisiminė J.Heynenas.

Ten gyvenančio kūrėjo darbus greitai pastebi kolekcininkai ir muziejai. Juos perka, aptarinėja, jie tampa meno proceso dalimi. Tai tarsi kokybės sertifikatas.

„Kodėl jūs laiku neišvažiavote gyventi į Niujorką? – tiesiai paklausė vokietis. – Suprantu, kad tai nelengva. Jūs patogiai jaučiatės savo šalyje, turite daug ryšių ir įsipareigojimų. Bet tuomet akivaizdu, kad jums čia būtina daryti viską, kad šalyje atsirastų geras šiuolaikinio meno muziejus.“

Jis pridūrė, kad matė naująjį MO muziejų Vilniuje ir abejoja, kad jis galėtų padėti lietuvių menininkams. „Neradau ten jokio kritinio požiūrio, tai ne aktyvus muziejus, o archyvas“, – apgailestavo menotyrininkas.

„Protingiau būtų parodyti tai, ką jūsų menininkai čia darė sovietmečiu, ir pateikti tai tarptautiniame kontekste. Tuomet jūs galėtumėte palyginti ir tiksliau suvokti, kokią vietą jūs užimate meno pasaulyje“, – kolegai pritarė ir galerininkas D.Marzona.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.