Aristotelio biustas – priekaištas trumparegiškos politikos vykdytojams SKULPTŪRA. Į Lietuvą iš Akropolio muziejaus Atėnuose atkeliavo unikali vertybė, įkainota net milijonu eurų

„Aristoteliui svarbiausia buvo veikla, o ne visokie tabu ir draudimai, kurie šiandien tokie populiarūs Lietuvoje“, – ištarė filosofas Andrius Bielskis, Aristoteliškų studijų ir kritinės teorijos centro įkūrėjas.

I a. sukurtas marmurinis Aristotelio biustas – proga prisiminti vis dar aktualias šio graikų mąstytojo įžvalgas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I a. sukurtas marmurinis Aristotelio biustas – proga prisiminti vis dar aktualias šio graikų mąstytojo įžvalgas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Bielskis: „Aristotelio biustas – ir tikrųjų vertybių svarbos priminimas, ir priekaištas trumparegiškos politikos vykdytojams.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Bielskis: „Aristotelio biustas – ir tikrųjų vertybių svarbos priminimas, ir priekaištas trumparegiškos politikos vykdytojams.“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prie biusto – Graikijos ambasadorė Lietuvoje V.Dicopoulou ir V.Dolinskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prie biusto – Graikijos ambasadorė Lietuvoje V.Dicopoulou ir V.Dolinskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniuje eksponuojamas Aristotelio atvaizdas – vienintelis rastas su nenuskelta ir neaptrupėjusia nosimi.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniuje eksponuojamas Aristotelio atvaizdas – vienintelis rastas su nenuskelta ir neaptrupėjusia nosimi.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniuje eksponuojamas Aristotelio atvaizdas – vienintelis rastas su nenuskelta ir neaptrupėjusia nosimi.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniuje eksponuojamas Aristotelio atvaizdas – vienintelis rastas su nenuskelta ir neaptrupėjusia nosimi.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 17, 2018, 10:29 AM, atnaujinta Nov 19, 2018, 12:37 PM

Ketvirtadienį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Akropolio muziejaus Atėnuose atkeliavo autentiškas antikinis didžiojo filosofo Aristotelio biustas.

Milijonu eurų įkainota unikali vertybė pristatyta tarptautinėje parodoje „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“, kurią galima apžiūrėti nuo šiandien.

 

Sudėtinga gauti leidimą

„Labai sudėtinga gauti leidimą išvežti iš Graikijos tokį seną ir vertingą meno kūrinį, tačiau Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga buvo padaryta išimtis“, – sakė Graikijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė dr. Vassiliki Dicopoulou.

Tai iš tiesų išskirtinis įvykis, nes, pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, šis Aristotelio biustas – pirmasis meno šedevras iš Europos kultūros lopšio, atkeliavęs kaip Graikijos ir Lietuvos muziejų bendradarbiavimo rezultatas.

Iki šiol Graikijoje sukurti meno kūriniai dažniausiai papildydavo tik privačias kolekcijas. Spėjama, kad graikiškų senienų yra buvę žinomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų kolekcijose.

Nosis – nenuskilusi

Valdovų rūmuose eksponuojamas marmurinis filosofo Aristotelio biustas – vienas vertingiausių Atėnų Akropolio muziejaus eksponatų, nes tai – ne tik unikali I a. meno vertybė, bet ir geriausiai išlikusi Aristotelio skulptūra.

Daugelis antikinių meno kūrinių per daugelį metų būna smarkiai nukentėję. Pasak muziejininkų, dažniausiai nuo skulptūrų nuskildavo labiausiai atsikišusios kūno dalys – didelės žmonių figūros pirmiausia netekdavo rankų, o biustai – nosių.

Vilniuje eksponuojamas Aristotelio atvaizdas – vienintelis rastas su nenuskelta ir neaptrupėjusia nosimi. Gal todėl, kad archeologai jį surado visai neseniai – per 2005 m. archeologinius kasinėjimus šalia Akropolio muziejaus.

Marmurinis biustas buvo aptiktas šalia Partenono, prie pagrindinio įėjimo į prabangią Antikos laikų vilą. Archeologai ten pat rado ir dar du biustus. Manoma, kad vienas jų vaizduoja Romos imperatorių Adrianą.

Vilniuje eksponuojama Aristotelio skulptūra iki šiol nebuvo išvežta iš Graikijos. Atėnų Akropolio muziejaus lankytojams ji pirmą kartą parodyta tik 2014 metais, per Europos paveldo dienas. Šis Antikos meno kūrinys, kurio autorius nežinomas, laikomas vienu vertingiausių Akropolio muziejaus eksponatų.

Idėjos buvo populiarios LDK

Aristotelio filosofija Lietuvoje pirmiausia paplito bažnytinėse ir vienuolijų mokyklose. Svarbus impulsas jos sklaidai buvo Renesanso humanistinė kultūra, kurios židiniai buvo valdovų bei diduomenės dvarai.

„Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas buvo aistringas bibliofilas, o jo knygų kolekcijoje būta apie 4000 tomų įvairių sričių veikalų, tarp jų ir Aristotelio darbų graikų kalba bei vertimų į lotynų kalbą.

Jie galėjo būti saugomi ir Vilniaus rūmų bibliotekoje. Aristotelio filosofija padarė lemtingą įtaką ir krikščioniškosios Europos, ir mūsų valstybės bei visuomenės gyvenimui, kultūros raidai, mokslui ir švietimui“, – pasakojo Valdovų rūmų direktorius V.Dolinskas.

Didžiojo mąstytojo kūrinių būta ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto knygų rinkinyje.

Leipcige mokęsis būsimasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Leonas Sapiega Trečiojo Lietuvos Statuto (1588 m.) įžangoje mini „išmintingąjį graikų filosofą“.

Iš Aristotelio darbų logikos, gamtos ir antgamtinių dėsnių pažinimo, psichologijos, etikos, politikos ir ekonomikos žinių buvo semiamasi ir LDK kultūros veikėjo Abraomo Kulviečio apie 1540 metus Vilniuje įsteigtoje protestantiškoje mokykloje.

1579 metais jėzuitų įsteigto Vilniaus universiteto trejų metų filosofijos kursą sudarė Tomo Akviniečio komentarais pagrįstos Aristelio filosofinių veikalų studijos.

XVII a. pradžioje Aristotelio etikos teiginiais rėmėsi ir vienas iškiliausių Vilniaus universiteto mokslininkų – teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas Žygimantas Liauksminas.

Graikija pasveikino Lietuvą

„Šia tarptautine paroda Graikijos Respublika sveikina Lietuvos Respubliką valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

Ta proga ši neįkainojama, originali antikinė Aristotelio skulptūra pirmą kartą iškeliavo už Graikijos ribų“, – sakė Graikijos ambasadorė V.Dicopoulou.

Pasak jos, Aristotelio biustas parodai buvo pasirinktas neatsitiktinai: Vilniaus universitetas, vienas seniausių Europoje, yra išaugęs ant Aristotelio filosofijos mokyklos pamatų. Be to, šių metų kovo mėnesį Mykolo Romerio universitete Vilniuje buvo įsteigtas Aristoteliškų studijų ir kitinės teorijos centras.

„Pasirinkome šį mąstytoją, nes ir šiandien, prabėgus trims tūkstančiams metų nuo jo mirties, jis tebėra aktualiausias ir šiuolaikiškiausias graikų filosofas.

Aristotelio filosofijos šviesa padeda kitaip pažvelgti į šiandien mums tenkančius iššūkius ir mūsų dienų krizes.

Jis iki šiol yra vienas rimčiausių mūsų visuomenės kritikų, padedantis suvokti, kaip turėtume reaguoti į mus užklumpančias problemas“, – kalbėjo ambasadorė.

Ji priminė, kad tris mėnesius truksianti paroda – tiktai vienas Aristotelio idėjoms skirtų renginių. Parodą lydės paskaitų, diskusijų ir mokslinių konferencijų programa.

Paroda – simboliška

Vienas minėtos programos dalyvių – Aristoteliškų studijų ir kritinės teorijos centro įkūrėjas filosofas A.Bielskis.

Jis įsitikinęs, kad garsiojo graikų filosofo idėjos ypač aktualios šių dienų Lietuvoje.

Jo manymu, šiandienė mūsų aukštojo mokslo reforma, kuri orientuota į mokslo ir studijų pavertimą preke, paneigia ir naikina Aristotelio ir viso klasikinio švietimo bei ugdymo, kurio pagrindai siekia Platono ir Aristotelio laikus, tradiciją.

Aristotelio manymu, geras išsilavinimas žmonėms reikalingas tam, kad jie galėtų gyventi prasmingai ir klestėti.

„Tai, kas vadinama Aristotelio dorybių etika, – tai specifinis požiūris į gyvenimą, į tai, kas yra gera ir bloga.

Jis pagrįstas ne taisyklėmis, o tomis mūsų charakterio savybėmis, kurios padeda veikti ir gyventi gerai bei laimingai: drąsa, saiku, išmintimi, teisingumu.

Aristoteliui visuomet buvo svarbiausia veikla, o ne visokiausi tabu ir draudimai, kurie pastaraisiais metais tokie populiarūs Lietuvoje“, – kalbėjo filosofas.

A.Bielskis įsitikinęs, kad graikų filosofas labai modernus ir tuo, kad jam etika buvo politikos mokslas.

„Be jo raštų, kaip ir be Biblijos, neįmanoma įsivaizduoti Europos civilizacijos ir kultūros raidos“, – teigė filosofas.

Todėl labai simboliškas ir savalaikis Aristotelio biusto atgabenimas į Vilnių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai – ir tikrųjų vertybių svarbos priminimas, ir sykiu priekaištas trumparegiškos švietimo ir kultūros politikos vykdytojams.

Darbai pelnė pasaulinę šlovę

Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) gimė mažame Stageiros mieste, esančiame Chalkidikės pusiasalyje (Šiaurės Graikija). Būdamas septyniolikos metų atvyko į Atėnus, ten studijavo Platono akademijoje.

Po mokytojo mirties jis paliko miestą ir po kiek laiko Makedonijoje įsikūrusiuose karališkuosiuose Pilypo II rūmuose ėmė mokyti jaunąjį Aleksandrą Makedonietį.

335 m. pr. Kr. Aristotelis grįžo į Atėnus ir viename miesto viešųjų gimnasijų (pastatas su didžiuliu kiemu, salėmis ir maudyklėmis, kur lavinosi mokiniai) įkūrė savo filosofijos mokyklą – Likėjų (arba peripatetikų) mokyklą.

Aristotelio darbai pelnė pasaulinę šlovę. Didžiojo intelektualo laimėjimai filosofijos ir mokslo srityje tapo Vakarų pasaulio mokslo pamatu.

Pamatyti, kaip atrodė visų laikų žymiausias filosofas, tarptautinėje parodoje „Aristotelis iš Akropolio. Antikos mąstytojo skulptūra“ galima įsigijus bilietą į II muziejaus maršrutą. Paroda veiks iki 2019 m. vasario 17 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali laida: antrosios karo Ukrainoje metinės