Keli uostamiesčio verslininkai, įsigiję apleistų namų kompleksą Malūnininkų gatvėje netoli uosto, ėmėsi domėtis jų praeitimi ir sužinojo, jog čia XIX amžiaus viduryje būta senų vokiškų kareivinių.
Tarpukariu jos paverstos arklidėmis,vėliau apkaišytos pašiūrėmis ir kitais menkaverčiais pastatais.
Baigdami restauruoti neišvaizdų garažų pastatą Malūnininkų gatvėje šeimininkai suko galvą, tartis su specialistais, kaip būtų galima jį ir kiemą pagražinti meno kūriniais.
Klaipėdietis dizaineris Artūras Nikitinas pasiūlė galinę pastato sieną ištapyti grafičio paveikslais, kurie žmonėms primintų ir senojo kvartalo, ir viso uostamiesčio praeitį.
Menininku pavyzdžiu tapo Vilniaus evangelikų liuteronų mokyklos rektoriaus ir Karaliaučiaus universiteto dėstytojo Christopho Hartknocho piešinys – seniausias žinomas miesto atvaizdas.
Knygoje “Senoji ir naujoji Prūsija“ (1684 m.) publikuotą delno dydžio graviūrą A.Nikitinas nutarė padidinti, kad jį ant sienos būtų matoma iš tolo - sukūrė daugiau kaip 40 kvadratinių metrų ploto paveikslą.
Iš pradžių Ch.Hortknocho kūrinį jis perpiešė ant popieriaus lakštų, pasigamino padidinto vaizdo šablonų, nukopijavo juos ant pastato galinio fasado, o paskui jau griebėsi teptukų ir dažų.
„Tapiau 40 valandų, sparčiau darbuotis trukdė blogi orai – ryte pradėjęs, vidurdienį baigdavau, kad dažai išdžiūtų. Paskui žvilgsnis nukrypo į kitą buvusių kareivinių ieną“, - pasakojo A.Nikitinas.
Raudonplytėse neogotikos stiliaus kareivinėse sovietmečiu buvo įsikūrusi sovietinė armija, vėliau čia apsigyveno valkatos ir benamiai - apleistuose pastatuose kūreno laužus, daužė sienas, tad išliko tik vienas senojo pastato fasadas.
Dailininkas ant užkalto lango ir medinių durų nutapė Prūsijos kaizerio Vilhelmo II epochos kareivių atvaizdus. Rustūs personažai tarsi nebylūs sargai saugo tai, ko dar nenusiaubė vandalai.
„Kažkada čia buvo Bomelsvitės priemiestis, autorius į freska įterpė ir jo fragmentą“, - pasakojo restauruotų pastatų bendrasavininkis, verslininkas Valdemaras Zumaras.
Adomo Brako vaikų dailės mokyklos auklėtinis A.Nikitinas save vadina laisvuoju menininku,pasukusiu kitokiais keliais, bet nenutolusiu nuo meno. Klaipėdietis grafičiais margina vaikų darželių, visuomenių pastatų, privačių namo sienas.
Piešėjo paslaugų prireikė ir netoli Gargždų įsikūrusiai gyvūnų ėdalo gamybos JAV įmonei „Mars Lietuva“ - A.Nikitinas čia suprojektavo poilsio taką, iš viršaus primenantį tupintį katiną.
Įspūdinga freska atgaivino buvusią Bomelsvitę – žmonės dabar būriais plūsta į nuošalią Malūnininkų gatvelę pasigrožėti ant sienos nušvitusiu seniausiu Klaipėdos miesto atvaizdu.
Dar vienas panašaus dydžio ikonografinis kūrinys, vaizduojantis senamiesčio žemėlapį, puošia Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje stovinčio namo sieną.
