Pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas 3D nuotraukas kūrė dar prieš 150 metų

Pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas Abdonas Korzonas padarė tik apie 30 nuotraukų, tačiau susidomėjimas jomis nenuslūgsta ir dabar, nes užfiksuotos miesto panoramos, geležinkelio tiesimo darbai, bažnyčios ir svarbiausi statiniai prieš 150 metų.

Prieš pusantro šimto metų iš kitapus Neries nufotografuotas Gedimino kalnas nebuvo pažeistas nuošliaužų.
Prieš pusantro šimto metų iš kitapus Neries nufotografuotas Gedimino kalnas nebuvo pažeistas nuošliaužų.
Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios neslėpė Lukiškių aikštės medžiai, pasodinti sovietmečiu.
Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios neslėpė Lukiškių aikštės medžiai, pasodinti sovietmečiu.
A.Korzono daryta Senamiesčio nuotrauka yra saugoma Varšuvos muziejuje.
A.Korzono daryta Senamiesčio nuotrauka yra saugoma Varšuvos muziejuje.
Mažosios Pohuliankos gatvė buvo viena mėgstamiausių apžvalgos vietų.
Mažosios Pohuliankos gatvė buvo viena mėgstamiausių apžvalgos vietų.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 9, 2019, 9:45 AM, atnaujinta Mar 9, 2019, 11:32 AM

Kaip atrodė Šv.apaštalo Baltramiejaus bažnyčios bokštas? Kokia buvo Mažosios Pohuliankos gatvė? Dabartiniai vilniečiai susidomėję žvelgia į A.Korzono (apie 1826–1866) nuotraukas.

Jis pirmasis fotoaparatu apie 1860 metus pradėjo fiksuoti Vilniaus vaizdus. Pasak fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus, A.Korzono biografijoje daug nežinomųjų, tačiau nuotraukos kalba už jį.

Nors vėliau kiti fotografai sukūrė daugiau ir kokybiškesnių Vilniaus nuotraukų, A.Korzonas išskirtinis tuo, kad pirmasis įamžino bažnyčias, svarbiausius statinius, gražių panoramų, geležinkelio tiesimo darbus.

Matyti dvylika bažnyčių

A.Korzonas ypatingas ir tuo, kad pirmasis sukūrė Lietuvos 3D vaizdus.

Anot knygos „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ autoriaus D.Junevičiaus, fotografas ne tik kūrė erdvines fotografijas, bet ir gamino tapybos bei dagerotipų reprodukcijas, teikė privačias fotografijos pamokas, prekiavo miestų fotografijomis, žymių veikėjų portretais, tuomet didžiule retenybe buvusiais fotoaparatais.

Viena žinomiausių A.Korzono nuotraukų – Panerių geležinkelio tunelio statybos. Matyti, kad fotografas šiame objekte apsilankė, kai darbai artėjo prie pabaigos.

Spėjama, kad A.Korzonas tarp geležinkelininkų turėjo pažįstamų, tad gali būti, kad jie kvietė fotografą užfiksuoti įdomiausius geležinkelio objektus.

Kitas dabar daug dėmesio sulaukiantis A.Korzono Vilniaus atvaizdas – Gedimino kalnas. Jame matyti, kaip prieš pusantro šimto metų atrodė pilis, galima įsitikinti, kad kalnas tais laikais nebuvo pažeistas nuošliaužų.

A.Korzonas apie 1861–1863 metus fotografavo ir Vilniaus panoramą nuo Tauro kalno.

Į ją pateko daugybė bažnyčių: Šv.Jonų varpinės bokštas, Šv.Kotrynos, Šv.Dvasios, Šv.apaštalo Baltramiejaus bokštas, Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, Didžiosios sinagogos stogas, Viešpaties Dangun Žengimo, Švč.Jėzaus Širdies, evangelikų reformatų, Šv.Kazimiero bažnyčios, Šv.Dvasios cerkvė ir Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia.

Sunkiai atpažįstama gatvė

D.Junevičius kitą A.Korzono nuotrauką knygoje pristatė taip: „Dar viena nuotrauka fotografuota pakilus į kalnelį keliu, vedančiu į Vingį. Abipus kelio, kuris vėliau virs Mažosios Pohuliankos (dabar Kosto Kalinausko) gatve, dar buvo sodai ir daržai.

Toliau kelias eina pro reformatų kapines ir Šv.Pilypo ir Jokūbo ligoninės karinį skyrių, kuriame A.Korzonui 1863 metais kelis mėnesius teks gydytis.

Tuščia buvusi pašlaitė dabar užstatyta ir beveik niekas, skubėdamas K.Kalinausko gatve, neatsisuka pasigrožėti Vilniaus bokštų panorama.

Tuomet tai buvo vienas mėgstamiausių Vilniaus apžvalgos taškų. Čia su kamera buvo atėję pirmieji Vilniaus fotografai Antalis Rohrbachas, Vilhelmas Zacharčikas, Albertas Sveikovskis, vėliau Juzefas Čechavičius.

Stovėdamas netoli šios vietos dviem dešimtmečiais anksčiau Vincentas Dmachauskas nupiešė panoramą, kruopščiai, sąžiningai, ikonografiškai tiksliai perteikiančią miesto charakterį.“

Varšuvos nacionaliniame muziejuje saugoma A.Korzono 1860–1861 metų nuotrauka, kurioje matyti net trys – Pilies, Trijų Kryžių ir Bekešo – kalnai.

Kitoje nuotraukoje pirmasis Vilniaus fotografas įamžino Senamiestį. Joje matyti Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios ir Šv.Jonų varpinės bokštai bei Šv.Nikolajaus Stebukladario palaikų pernešimo cerkvė prieš architekto Nikolajaus Čiagino 1864–1865 metų rekonstrukciją.

Lankėsi ir žinomi žmonės

XIX amžiaus viduryje į Vilnių pradėjo keltis daugiau fotografų. Jie čia kūrė ateljė ir vertėsi darydami daugiausia portretus.

Visos atvykėlių ateljė buvo įrengtos Paryžiaus pavyzdžiu – vienos skurdžiau, kitos turtingiau. Tarp pagrindinių atributų būtinai turėjo būti kolona, krėslai, veidrodis.

Tokią ateljė Didžiojoje gatvėje įkūrė ir A.Korzonas. Kitaip nei panoramų, šio fotografo portretų kokybė leido jam sėkmingai konkuruoti su kitomis tuo metu Vilniuje veikusiomis fotoateljė. Per ketverius metus jo ateljė nusifotografavo daugybė žmonių.

A.Korzono studijoje fotografavosi ne tik Vilniaus gyventojai – lankėsi Feliksas Vrotnovskis iš Varšuvos, iš Paryžiaus buvo atvažiavęs poeto Adomo Mickevičiaus sūnus Vladislovas, jo sesuo.

Beje, paties A.Korzono nuotraukų neišliko, bet pagal policijos pateiktą aprašymą, kuris vėliau buvo įrašytas jo dviejuose užsienio pasuose, jis buvęs 167 centimetrų ūgio, tamsiai rudų plaukų ir antakių, mėlynų akių, nosis ir burna nedidelės, smakras apvalus, veidas pailgas, be barzdos, be išskirtinių ypatybių.

Spėjama, kad A.Korzono nuotraukas galėjo sunaikinti jo buvusi žmona Vanda, kuri po to, kai vyrą suėmė už dalyvavimą 1863 metų sukilime, sutuoktinio išsižadėjo, o vėliau su juo išsiskyrė.

Mirė ištremtas į Sibirą

Apie A.Korzono dalyvavimą 1863 metų sukilime D.Junevičius rinko medžiagą Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose.

A.Korzonas fotografavo ne tik Vilnių, bet ir sukilimo dalyvius – Jokūbą Geištorą, Zigmantą Sierakauską. Būtent dėl šių asmenybių A.Korzono likimas susiklostė liūdnai. Jis buvo ištremtas į Sibirą, Tobolską, ten vėliau ir mirė.

Pasak fotomenininko Stanislovo Žvirgždo, pats A.Korzonas nebuvo politiškai aktyvus – kur kas aktyvesnis buvo jo brolis. Kai fotografą susekė ir ėmė tardyti, jis išdavė ir savo brolį, ir likusiuosius. Tad herojumi, S.Žvirgždo nuomone, jo nepavadinsi.

Aptiko Paryžiaus archyve

A.Korzono nufotografuotų Vilniaus vaizdų išlikę nedaug. Jų kolekciją papildė 2007 metais Lenkų bibliotekos fotografijos skyriuje Paryžiuje aptikti iki šiol nežinoti keturi Vilniaus stereoskopiniai vaizdai.

Iki tol buvo žinoma tik viena A.Korzono nuotrauka Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje ir 12 nuotraukų Varšuvos nacionaliniame muziejuje.

Tik iš to meto spaudos buvo žinoma, kad A.Korzonas turėjo moderniausią įrangą stereoskopinėms nuotraukoms fotografuoti. Žiūrint stereoskopines nuotraukas pro specialius akinius susidaro erdvės iliuzija. Tad netikėto atradimo prieš 12 metų reikšmė Lietuvos fotografijos istorijai ir senajai Vilniaus ikonografijai buvo didžiulė.

Po daugiau kaip 145 metų neblogai išsilaikiusiose stereonuotraukose iš praeities išnyra erdviniai senojo Vilniaus vaizdai. Matoma Didžiosios gatvės atkarpa su praeiviais ties Pacų rūmais, netikėtu rakursu nufotografuota Šv.Jurgio (dabar Gedimino) prospekto panorama, galima pamatyti Panerių geležinkelio tunelio statybą ir inžinieriaus namą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.