Keisčiausi gyvūnai naujoje MO muziejaus parodoje žiūrovus juokina ir šiurpina

"Gyvūnus pirmiausiai garbinome ir aukojome, vėliau siekėme pažinti ir prisijaukinti, galiausiai pavergėme. Ieškodami tobulumo ir efektyvumo sukūrėme dirbtinį intelektą ir robotus. Dabar ieškome savo vietos biologinių ir sintetinių gyvybių piramidėje”, – sakė kuratorė Ugnė Paberžytė, pristatydama antrąją didžiąją MO muziejaus ekspoziciją.

 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 MO muziejaus steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai.<br> T.Bauro nuotr.
 MO muziejaus steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Parodos kuratorės – Erika Grigoravičienė (dešinėje) ir Ugnė Paberžytė.<br> T.Bauro nuotr.
 Parodos kuratorės – Erika Grigoravičienė (dešinėje) ir Ugnė Paberžytė.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
 Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

Apr 4, 2019, 11:37 AM, atnaujinta Apr 4, 2019, 2:39 PM

Jau šį šeštadienį MO muziejus atidaro naują didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Žiūrovams pristatomi intriguojantys Lietuvos ir užsienio meno žvaigždžių kūriniai.

Ta proga vyks dviejų dienų festivalis su specialiais teatro ir šokio pasirodymais, koncertais, pokalbiais su menininkais, mokslininkais, susitikimais su robotu bei nauja programa šeimai.

Muzikos pasaulio žvaigždės Junior A, neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, tapytojas Stasys Eidrigevičius, šokio teatras Low Air, kviestinis robotas – visi jie ir dar daug kitų balandžio 6-7 dienomis kalbės ta pačia tema – apie žmogaus ryšį su kitomis gyvomis ar sukurtomis būtybėmis.

Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“ tyrinėja žmogaus santykis su gyvūnais ir technologijomis. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kas jiems esame mes, žmonės? Kas išliks, kas laimės ir kas lems ateitį?

Parodos rengėjų manymu, mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Ar tikrai? Pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas, atsirandančios naujos gyvybės formos ir sparčiai besivystančios technologijos.

Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl MO muziejus kviečia pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO.

„Žmogaus ir kitų būtybių santykis iki šiol mūsų dailėtyrininkams beveik nerūpėjo, ši tema Lietuvos mene nebuvo nuosekliau nagrinėta. Mūsų amžiuje sparčiai besiplėtojančios biologinės ir informacinės technologijos pasaulyje sukėlė ypatingą susidomėjimą įvairiomis gyvybės formomis. Todėl peržvelgti MO muziejaus kolekciją būtent šiuo kampu buvo labai įdomu“, – sakė viena iš parodos kuratorių dailėtyrininkė dr. Erika Grigoravičienė.

„Žmogaus sugyvenimo su kitais klausimas dar įdomesnis atrodo žmonių gyvenimus užvaldant mūsų pačių sukurtoms technologijoms. Atrodo, žmonėms teks atsisakyti minties apie savo viršenybę, pripažinti bioįvairovę ir išbandyti hibridinės visuomenės modelius“, – apie parodą kalbėjo antroji parodos kuratorė Ugnė Paberžytė.

Lankytojai parodoje greta Lietuvos dailės klasikų – Š. Saukos, V. Kisarausko, V. Antanavičiaus, M. Navako, R. Rakausko – išvys jaunus Lietuvos menininkus: E. Škarnulytę, duetą Pakui Hardware. Specialiai šiai parodai MO kolekcija buvo papildyta naujais kūriniais.

Pirmąkart MO muziejuje pristatomi užsienio menininkai, tarp jų – ryški meno pasaulio žvaigždė Hito Steyerl (Vokietija) su savo darbu „Takumo korporacija“ (angl. „Liquidity Inc“). 2017 m. vienas žinomiausių meno pasaulio reitingų ArtReview „Power 100“ H. Steyerl pripažino didžiausią poveikį šiuolaikiniam menui darančia menininke.

Jos darbai pristatyti Niujorko MoMa muziejuje, Londono ir Madrido galerijose, ji atstovavo Vokietiją Venecijos bienalėje (2015 m.), yra gavusi Olandijos ir Danijos meno festivalių apdovanojimus. Kiti parodoje dalyvaujantys užsienio menininkai Katją Novitskovą (Estija), Daiga Grantiņa ir Mikelis Fišeris (Latvija).

Šios parodos tikslas – paskatinti iš naujo apmąstyti žmonių santykius su kitomis būtybėmis: nežmogiškaisiais gyvūnais ir žmonių sukurtais organiniais bei mechaniniais padarais.

Parodoje nagrinėjama, ką modernizmo dailė, fotografija atskleidžia apie žmones ir jų bendravimą su ne žmonėmis. Kaip šiuolaikiniai Lietuvos ir kitų Europos šalių menininkai įsivaizduoja hibridinės visuomenės ateitį.

Iš viso parodoje eksponuojama 170 darbų, apimančių laikotarpį nuo XX a. 7-ojo deš. iki šių dienų ir naudojančių įvairias raiškos priemones – nuo tradicinių dailės rūšių ir fotografijos iki post-skaitmeninių erdvės ir vaizdo instaliacijų.

Paroda suskirstyta į devynias temas, pasakojančias atskiras istorijas ir keliančias klausimus.

Didžiąją dalį parodos kūrinių sudaro MO muziejaus kolekcijos darbai, taip pat buvo įsigyta naujų kūrinių bei įtraukta jaunų Lietuvos menininkų darbų. Parodos kuratorės - Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė.

Žiūrovai turės galimybę išvysti Katjos Novitskovos, instaliacijų kūrėjos iš Estijos, vienos iš post-internetinio meno pradininkių, daugeliui žinomos kaip knygos „Post Internet Survival Guide“ autorės, darbus.

Parodoje dalyvauja ir latvių kilmės menininkė Daiga Grantina, kuri šiemet atstovaus Latviją Venecijos bienalėje.

Abi menininkės su savo darbais dalyvavo Paryžiaus, Londono, Berlyno, Niujorko galerijose ir muziejuose.

MO muziejuje bus pristatytas ir Mikelis Fišers, latvių menininkas su gana niūria mūsų ateities planetos vizijos versija. Savo kūriniuose menininkas taip pat pasitelkia ironiją bei humorą, kritikuoja fanatizmą bei tikėjimą „universaliomis tiesomis“. M. Fišers už savo darbus yra apdovanotas prestižiniu Latvijos vizualiųjų menų prizu – The Purvitis Prize. Jis taip pat atstovavo Latviją 2017 m. Venecijos bienalėje.

Viena parodos žvaigždžių – ukrainiečių kilmės menininkas Olegas Kulikas, garsėjantis radikaliais performansais, kuriuose jis persikūnydavo į pasiutusį šunį. Būtent O. Kulikas buvo vienas iš įkvėpimo šaltinių režisieriui Ruben Ostlund kuriant garsiąją filmo „Kvadratas“ vakarienės sceną.

Menininkas savo performansų metu kuria šokiruojantį sužvėrėjusio vyro įvaizdį ir tarsi klausia, ką reiškia būti žmogumi ir kas nutiktų, jei grįžtume į pirmykštį gyvūnišką būvį.

MO muziejuje eksponuojamos O. Kuliko nuotraukos, kuriose jis siūlo persvarstyti žmonių ir gyvūnų lygių teisių klausimus.

Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“ MO muziejuje veiks nuo balandžio 6 dienos iki rugpjūčio 25 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?