Parodoje eksponuojami meno kūriniai, kuriems sukurti buvo būtina atlikti mokslinius eksperimentus. Lankytojams siūloma eksperimentuoti savadarbėje laboratorijoje, dainuoti karaokė muselėms, stebėti, kaip auga ir keičiasi ant grybo ištatuiruotas piešinys ar žaidžiant virtualios realybės (VR) žaidimą bandyti išvengti skerdyklos.
Kviečia pasinerti į mokslinius eksperimentus
„Klausimus apie mūsų santykį su kitomis gyvybės formomis ir mus supančia aplinka keliame nuo balandžio pradžios, kai atidarėme didžiąją parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“.
Tačiau ši tema tokia įvairialypė, kad giliname ją ir naujoje parodoje. Kviečiame lankytojus patirti, atrasti ir patiems įvertinti, kaip mes sugyvename kartu su kitais gyvais padarais ir kokią įtaką šiam mūsų santykiui turi technologijos“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Parodoje visi lankytojai kviečiami pasinerti į mokslinius eksperimentus. Žiūrovai, analizuodami eksponuojamus kūrinius, galės ir patys aktyviai juose dalyvauti, pavyzdžiui, žaisti VR žaidimą siekdami pabėgti nuo kiaulių skerdyklos, dainuoti karaokė muselėms ir stebėti, kaip jos reaguoja į šį garsą.
Negana to, MO muziejuje įsikurs savadarbė laboratorija, kurioje visi norintys galės savarankiškai atlikti mokslinius eksperimentus.
Aktyviai įsitraukdami į eksperimentus arba tyrinėdami eksperimentų metu sukurtus meno kūrinius, žiūrovai patys analizuoti, kaip mes formuojame aplinką, kaip aplinka formuoja mus ir kokią reikšmę tam turi menas.
Kaip mokslo pažanga keičia mūsų kultūrą?
Bauhaus universiteto menininkai, kurių darbai eksponuojami parodoje, pagrindinį dėmesį skiria organizmų santykiui su jų pačių aplinka. Menininkai tyrinėja žmonių, kitų organizmų ir mašinų tarpusavio ryšius.
Kaip bendrauja skirtingų rūšių būtybės? Kaip tai patiria žmonės? Kaip šią patirtį pateikti mene – šiuos ir kitus klausimus kelia parodoje dalyvaujantys menininkai, jie gali kilti ir parodos lankytojams.
„Bioįvairovės ir kompiuterinių technologijų sąveika šioje parodoje itin svarbi. Mokslinės žinios perkeliamos į kultūrinį kontekstą, o pasitelkus meno praktiką siekiama išplėtoti tai, kaip suvokiamos gyvybės ribos.
To rezultatas – įdomūs, eksperimentų metu gimę meno kūriniai, kurių dalimi ir aktyviu dalyviu gali tapti ir parodos lankytojas“, – parodą pristato Ugnė Paberžytė, viena iš parodos kuratorių.
Mokslo ir meno sintezės tema bus tęsiama ir gegužės 5 dieną (sekmadienį) MO muziejuje organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Minds and Milieus“. Jos metu dalyviai analizuos mokslu paremtos kūrybos klausimą.
Taip pat bus ieškoma atsakymų, koks menas šiais technologijų ir ekologinių nelaimių laikais yra reikšmingas.
Konferencijoje dalyvaus kibernetikos ekspertas Andrew Pickering, parodos „Bendrabūvis“ kuratorė Ursula Damm, Audronė Žukauskaitė, Yvonne Volkart ir kiti. Konferenciją moderuos filosofas Kristupas Sabolius.
Parodos „Bendrabūvis“ kuratorės Ursula Damm ir Ugnė Paberžytė, koordinatoriai – Mindaugas Gapševičius, Iveta Jaugaitė, mokslo konsultantas – Julian Collet.
Parodos „Bendrabūvis“ atidarymas MO muziejuje gegužės 4 d. 18 val., konferencija „Minds and Milieus“ – gegužės 5 d. 14 val. Paroda „Bendrabūvis“ MO muziejuje veiks iki liepos 22 d.
Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.
MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.
